„Rajonų gyventojui, perskirsčius savivaldybių biudžetą, tenka vidutiniškai po 130 eurų, - teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. – Mažesnėse gyvenvietėse ši suma dar didesnė.“ Anot LLRI tyrimo, jei šiauliečiui ir panevėžiečiui tenka tik apie 30 eurų, tai Kalvarijos ir Zarasų rajono gyventojui – jau po 200 eurų.
Viena vertus, tokia finansavimo sistema padeda toms savivaldybėms, kurios nesurenka pakankamai pajamų ir perskirstymo būdu gautas lėšas gali skirti savivaldybės funkcijų įgyvendinimui. Kita vertus, tai sukelia problemų toms savivaldybėms, kurios dalį savo savivaldybėje surinktų pajamų turi atiduoti perskirstymui ir negali jų skirti savo savivaldybės reikmėms, – rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktame tyrime.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas tikina, kad tokia situacija, kada savivaldybės donorės gyvena prasčiau jei gavėjos – neteisinga.
„Tai pagrindinė keistenybė ir blogybė, kad tos savivaldybės donorės iš kurių paimami pinigai kitoms savivaldybėms gyvena prasčiau negu gavėjai. Tokia situacija yra neteisinga mano nuomone. Čia yra klausimas kiek reikia dalintis? Tas tarpas yra nenormalus, kada davėjams lieka mažiau nei gavėjams. Net jeigu visiems dalintų po lygiai – miestai donorai gyventų geriau“, - įrodinėjo Ž. Šilėnas.
Daugumoje savivaldybių lėšos, gautos perskirstant GPM mokesčio pajamas, sudaro beveik penktadalį viso savivaldybės biudžeto, o kai kuriose savivaldybėse (Alytaus raj., Neringos ir Kalvarijos) – net ketvirtadalį. Tai rodo, kad šios savivaldybės yra labai priklausomos nuo perskirstymo būdu gaunamų papildomų GPM pajamų.
„Jeigu išlaidos yra iliustracija, kokias paslaugas gauna gyventojai, tai gali klausti ar tai reiškiasi, kad Lazdijai ir Neringos gyventojai gauna ant tiek daugiau paslaugų? Ar tos paslaugos ten daug brangiau kainuoja?“, - teigė Ž. Šilėnas.
Lietuvoje yra tik trys savivaldybės donorės – Vilniaus miesto, Kauno miesto ir Klaipėdos miesto. Dėl GPM mokesčio pajamų perskirstymo 2015 metais Vilniaus miesto savivaldybė neteks apie 191 mln. eurų GPM pajamų, Klaipėdos miesto savivaldybė – apie 10 mln. eurų, Kauno miesto savivaldybė – apie 8 mln. eurų.
Anot jo, dėl perskirstymo susidaro paradoksali situacija. Didžiųjų miestų gyventojams lieka mažiau lėšų nei rajonų gyventojams. Kitus šelpiančio Vilniaus miesto gyventojui tenka 674 eurai savivaldybės biudžeto išlaidų, o šalies vidurkis – 776 eurai. „Turime situaciją, kuomet davėjui lieka mažiau nei gavėjui, – stebisi Ž. Šilėnas.- Kodėl klaipėdietis, kuriam tenka tik 758 eurai, turi remti pvz., Neringos ar Birštono gyventoją, kuriam tenka atitinkamai 3062 ir 1706 eurai?”
Tarpbiudžetinis GPM mokesčio perskirstymas sukuria šias problemas:
Savivaldybės donorės po perskirstymo atsiduria blogesnėje finansinėje situacijoje nei remiamos savivaldybės gavėjos. Savivaldybėse donorėse vienam gyventojui tenkančios biudžeto pajamos ir išlaidos yra gerokai mažesnės nei savivaldybėse gavėjose.
Mažėja paskatų ekonomiškai silpnesnėms savivaldybėms ieškoti savarankiškų savo ekonominės, finansinės ir socialinės padėties gerinimo būdų, nes, pagerėjus situacijai, remiamos savivaldybės gali netekti perskirstymo būdu gaunamų papildomų GPM pajamų.
Nesant aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatyta savivaldybėms tenkanti skirtinga GPM dalis, tarpbiudžetinių GPM lėšų perskirstymas gali būti vykdomas neproporcingai.
Visa tyrimą galite pamatyti čia.