Į Šiaulių pramoninį parką investuota daugiau kaip penkiasdešimt milijonų litų, bet investicijos lieka už laisvosios ekonominės zonos ribų, o investuotojai – be lengvatų.
Gaivinama Šiaulių laisvoji ekonominė zona vis labiau primena naują aferą. Daugiau kaip 50 milijonų litų investicijų paliekama už borto ir naujos zonos ribos brėžiamos krūmynuose, kuriuose nėra jokios infrastruktūros. Zonos ribas braižiusios Savivaldybės administracijos atstovai negali paaiškinti, kodėl nusprendė ignoruoti prieš porą mėnesių priimtą Šiaulių miesto tarybos sprendimą.
Skuba užbėgti už akių
Dar praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Šiaulių miesto taryba nusprendė visą Pramoninio parko teritoriją šalia Zoknių oro uosto atiduoti Vyriausybei. Pritarė, kad Pramoninio parko teritorijoje būtų steigiama Šiaulių laisvoji ekonominė zona, o paskutinę praėjusių metų dieną įsigaliojo ir Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymas. Laisvajai ekonominei zonai skiriama 218 hektarų teritorija.
Įstatyme pažymima, kad teritorijos ribas nustato Vyriausybė, bet Šiaulių miesto tarybos komitetams pateiktas sprendimo projektas patvirtinti teritorijos ribas. Kodėl miesto valdžia suskubo Vyriausybei užbėgti už akių? Be to, aiškėja, kad Savivaldybės sprendimai prieštarauja vieni kitiems.
Prieštarauja patys sau
Kaip jau minėta, Šiaulių miesto taryba Laisvąją ekonominę zoną steigti nusprendė visoje Pramoninio parko teritorijoje, įteisintoje trimis detaliaisiais planais. Buvo pridėta ir teritorijos schema, bet Investicijų ir miesto plėtros skyrius skubiai parengė naują Tarybos sprendimą, kuriame ir vėl braižomos Laisvosios ekonominės zonos ribos. Kam to prireikė?
Savivaldybės atstovai mėgina aiškinti, kad praėjusiais metais būta tik „principinio pritarimo“, o dabar jis realizuojamas, bet tokius aiškinimus paneigia pernykštis Tarybos sprendimas, kuris aiškiai apibrėžia zonos ribas. Be to, naikinami visi Tarybos sprendimai, kuriais numatytos mokesčių lengvatos Pramoniniame parke įsikūrusioms įmonėms – tai Investicijų ir miesto plėtros skyrius nurodė ir Tarybos nariams išdalytame aiškinamajame rašte.
Ribas perbraižė valdininkai
Šį mėnesį Miesto tarybai pateiktame naujame sprendimo projekte, kuris tvirtinamas šiandien, iš tiesų remiamasi pritarimu steigti Laisvąją ekonominę zoną, tačiau, kaip jau nutinka ne pirmą kartą, valdininkai „perrašė“ politikų valią. Iš sprendimo projekto dingo vienas detalusis planas, kuris apima jau veikiančią pramoninio parko teritoriją tarp Radviliškio gatvės ir oro uosto tvoros.
Paaiškėjo, kad Laisvajai ekonominei zonai paliekama šiuo metu apleista, krūmais apžėlusi teritorija, besitęsianti šalia oro uosto tvoros, kurioje teberiogso sovietų kariškių pastatų likučiai.
Šią savaitę Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė – „nepagaunama“. Telefonu atsiliepusi jos pavaduotoja Ieva Kaščionytė negalėjo paaiškinti, kodėl į laisvosios ekonominės zonos ribas nepateko teritorija su įrengta infrastruktūra, kurioje jau veikia kelios lengvatomis pasinaudojusios įmonės, bet patvirtino, kad tokį sprendimą priėmęs Investicijų ir miesto plėtros skyrius.
Dešimtys milijonų – šuniui ant uodegos
Į Pramoninį parką investuota daugiau kaip penkiasdešimt milijonų litų, iš kurių pusė – Šiaulių savivaldybės biudžeto lėšos. Nutiestos gatvės, išvedžiotos komunikacijos, tačiau ši teritorija liks už Laisvosios ekonominės zonos ribos.
Kaip jau minėta, pats Investicijų ir miesto plėtros skyrius konstatavo, kad naikinamos ir visos lengvatos, kuriomis vilioti investuotojai, tad dešimtys milijonų litų investicijų – šuniui ant uodegos. Maža to, Šiaulių savivaldybė ir toliau tęsia Pramoninio parko reklaminį projektą, kuris kainuos pusę milijono litų ES paramos ir Savivaldybės biudžeto lėšų.
Žemės savininkų ir statybininkų interesai
Šiaulių savivaldybės atstovai oficialiai negali paaiškinti, kodėl atsisakoma patrauklios teritorijos, su išvystyta infrastruktūra ir lendama į kemsynus. Tačiau neoficialiai kalbama, kad už šio sumanymo gali slypėti privačių žemės sklypų savininkų bei statybininkų interesai.
Oro uosto prieigose žemės sklypų yra prisipirkęs liberalcentristo, Šiaulių oro uosto direktoriaus Romo Mikšio, kuris neigia esąs eksmero Genadijaus Mikšio giminaitis, brolis. Be to, svarstoma, kad nauji užsakymai pagelbėtų ir kelininkams, ir inžinerines komunikacijas tiesiančioms bendrovėms, kurioms pastaruoju metu trūksta darbo. O skubėjimas siejamas su artėjančiais Seimo rinkimais, po kurių gali keistis šalies valdžia.
Komentaras
Arvydas Mockus, Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkas, UAB „Arvirida“ vadybininkas:
– Gaila, kad dauguma nepalaikė mano siūlymo už atiduodamas Pramoninio parko investicijas iš Vyriausybės reikalauti kompensacijos. Būtume išsprendę daugybę problemų ir žmonės būtų išsaugoję darbus, atlyginimus, kultūrai, švietimui, sveikatos apsaugai būtų likę pinigų.
Vertindamas tai, kas vyksta Savivaldybėje, dažnai pasigendu sveikos logikos, paveldėtos iš praėjusios kadencijos. Pavyzdžiui, lankydamasis oro uoste išgirdau, kad oro uostas, būsimoji Laisvoji ekonominė zona bus reklamuojami Sočyje, bet ne Šanchajuje, kuris tampa galingu finansų centru. Kinų investuotojai domisi mūsų regionu, o Šiaulių oro uostas galėtų būti tarpininkas gabenant krovinius tarp Azijos ir Europos.
Keistų sprendimų yra ir daugiau – 800 tūkstančių litų metama Logistikos centro galimybių studijai, dar 400 tūkstančių litų – oro uosto plėtros planui. Galvoju, ar kai kuriems žmonėms trūksta kompetencijos, ar slypi kažkieno interesai? Mūsų komitetas kelia per daug klausimų, todėl daug kam neparankus ir komiteto pirmininkas, ir kiti nariai.
Mykolas DEIKUS
