Vyriausybei jau trečią kartą nepavyko patvirtini Klaipėdos giliavandenio uosto statybos programos parengiamųjų darbų plano. Šįkart - dėl Klaipėdos miesto savivaldybės pastabų.
Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, toks planas įgyvendinant šį valstybei strategiškai reikšmingą projektą yra reikalingas tam, kad įvairios institucijos Vyriausybės lygiu turėtų konkrečias užduotis su konkrečiais terminais.
Plano projekte rašoma, kad iki šių metų pabaigos Klaipėdos apskrities viršininko administracija (KAVA) ir uostamiesčio Savivaldybė turi padaryti bendrojo miesto plano korektūrą, numatančią giliavandenio uosto statybos galimybę.
Klaipėdos uosto direkcija būtų įpareigota iki 2010 metų pirmo ketvirčio parengti tokio uosto poveikio aplinkai vertinimą, iki antro tų metų ketvirčio parengti giliavandenio uosto statybos projektinius pasiūlymus. Jei poveikio aplinkai vertinimo metu būtų nustatyta, jog tokį uostą Klaipėdoje statyti galima, Uosto direkcija iki 2010 metų pabaigos turėtų parengti ir detalųjį planą bei techninį statybos projektą.
Plano projekte taip pat numatoma įpareigoti KAVA, Uosto direkciją ir Susisiekimo ministeriją nuolat organizuoti viešąsias akcijas siekiant supažindinti Klaipėdos ir visos Lietuvos gyventojus „su giliavandenio uosto paskirtimi, jo statybos būtinumu ir veiklos perspektyva, jo reikšme miestui ir valstybei bei jo galimu poveikiu aplinkai ir gyventojams“.
Ministrų kabinetas vakar nusprendė šio plano tvirtinimą atidėti savaitei, nes buvo atsižvelgta į Klaipėdos miesto savivaldybės prašymą numatyti kitą terminą bendrojo plano korekcijoms rengti, nes per pusę metų to esą neįmanoma padaryti. Dėl konkrečių terminų turi susitarti uostamiesčio ir Susisiekimo ministerijos vadovai.
„Terminai nerealūs“
Rimantas TARAŠKEVIČIUS, Klaipėdos meras
Plano rengėjams turėjome nemažai pastabų, tačiau esminės buvo susijusios su bendrojo miesto plano keitimu. Teritorijų planavimo įstatymas net nenumato tokios sąvokos kaip bendrojo plano korektūra. Iš esmės reikėtų rengti naują planą. Šios procedūros užtruktų mažiausiai 16-18 mėnesių. Taip pat manome, kad turi būti padaryti priešprojektiniai darbai, kad būtų aišku, ką reikia numatyti bendrajame miesto plane.
Ir pati Vyriausybė yra suinteresuota, kad nebūtų suformuoti neįgyvendinami uždaviniai, todėl planas nebuvo patvirtintas. Kitą savaitę vyksiu į Susisiekimo ministeriją, tarsimės dėl konkrečių pakeitimų, kurie tenkintų ir miestą, ir uostininkus.
„Norint viskas įmanoma“
Arvydas VAITKUS, Susisiekimo ministerijos sekretorius
Šis planas atsižvelgiant į įvairių institucijų pastabas buvo koreguojamas jau tris kartus. Manau, kad svarbiausia turėti noro - tada visus darbus būtų galima atlikti nustatytais terminais. Tačiau ministerija yra suinteresuota, kad plane numatomos užduotys būtų realiai įvykdomos, tad ieškosime kompromiso su miestu.
Dar kartą norisi akcentuoti, kad jei kas mano, jog reikia apsistoti ties tuo, ką Klaipėdos uostas yra pasiekęs dabar - šiemet aplenkė savo konkurentus Taliną bei Ventspilį, - tai yra siaubinga. Neseniai su ministru grįžome iš Vokietijos, kur pamatėme, kokius grandiozinius plėtros projektus yra numatę ne tik didieji, bet ir mažieji šios šalies uostai. Todėl reikia, kad kiekviena institucija Vyriausybei būtų atsakinga, ką ir kada turi padaryti, jog būtų įgyvendintas šis Lietuvai itin svarbus projektas. Kol to nėra, Uosto plėtros taryboje tik diskutuojama.
Martynas Vainorius
