Be abejo, daugiausiai nepatenkintų balsuoti atėjusių žmonių yra Vilniaus savivaldybėje. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovų teigimu situacijos pokyčiai gali įvykti tada, jeigu pasikeistų Seimo rinkimų įstatymas arba žmonių supratimas.
Niurzgėjimas – įprasta lietuvių reakcija?
Stovint gyvose eilėse, galima išgirsti ne vieną repliką tiek apie kandidatus, tiek apie varginantį laukimą. Kiti net neslepia, kad būtų nėję, balsuoti, jeigu būtų žinoję, kad sugaiš tiek laiko.
VRK Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė teigė, kad bene didžiausia problema yra žmonėse.
„Vilniuje šiaip yra daug žmonių ir susidaro eilės. Patalpos juk ne guminės, nesitampo“, – sakė specialistė. Jos manymu, tai yra akivaizdu ir neturėtų kelti pyktį.
„Tokie ir pilietiški mūsų žmonės. Jau kokias tris savaites rinkiminiu laikotarpiu tenka kilnoti telefoną ir kalbėti su rinkėjais. Bjauresnės tautos už lietuvių tautą, aš nežinau. Nes tai yra skundikų tauta. Neatnešė kortelės ir tai jau yra baisiausias pažeidimas. Reikia bausti ir t.t.
Jie patys nežino, kad rinkėjo kortelė yra neprivaloma. Visiškai šiuose rinkimuose ji yra nereikalinga. Piktinasi, o kad patys kažką padarytų. Patalpų juk negalime padaryti guminių. Mūsų lietuviai nekantrūs, piktinasi, nori visko vos atėję“, – neslėpdama pasakojo R. Daniškevičiūtė.
Vis dėlto, žmonių noras dažnai nepriklauso net ir nuo suteiktų galimybių.
„Esame prekybos centruose darę išankstinį balsavimą, bet žmonės nesusidomėjo. Svarbiausias elementas – ar žmonės nori balsuoti. O čia nuspėti pats sudėtingiausias reikalas. Visgi, tų, kurie nori laukti ir sutinka, tai jau tūkstančiai“, – dėstė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.
Visgi, ar užtenka žmonių požiūrio kaitos, ar situacija reikalauja naujos tvarkos.
Madingas reikalas ar mąstymo pokytis
Socialiniai tinklai lūžta nuo nuotraukų ir komentarų apie laukimą eilėse prie balsadėžių ir momentą jau atidavus balsą. Ne vienas pastebėjo, kad labai aktyviai dalyvauja jauni žmonės, kurių daugiausiai ir yra didžiuosiuose šalies miestuose, tiek dirbančių, tiek studijuojančių. Tačiau ne tik jie dalijasi nuotraukomis ar komentarais po balsavimo. Tuo užsikrėtė nemaža dalis visuomenės.
Vilnietė Ringailė – ne išimtis. Ji savo socialinio tinklo „Facebook" pasidalijo žinute apie rinkimų įspūdžius. Ir teigė pasibaisėjusi aplinkinių dejonėmis.
„Vakar buvom iš anksto balsuot. Pastovėjom tą eilę. Nu ir kas? Didelė ji ir ilga, bet judėjo taip greitai, kad nespėjo nusibosti, niekas iš stovinčių neburbėjo, 90%, jei ne daugiau, buvo jaunimas, žinantis, ko atėjo, visi su šypsenom. Apsisukom gana greit. <..> Sąmokslo teorija, eilėse dar kartą išbandomas žmonių pilietiškumas".... verkia vyrai... jaučiu partijų kandidatų kalbų debatuose ir partijų sudėčių, siūlymų, programų irgi neskaitėt? Nes juk labai jau daug, taip irgi "bandomas" jūsų pilietiškumas...“, – rašė jauna moteris.
Ringailė piktinosi, kad rinkimai žmonėms atrodo didžiausias vargas ir kančia, nors tai viso labo pareiga ir teisė.
„Uojazau, ne kasdien tas programas tenka skaityt, ne kožną dieną tokioje eilėje reikia pastovėt, ne kiekvieną dieną einam balsuot. Baisi tragedija, dvi eilės, vajė, ir labai tai sumenkino jūsų gyvenimo kokybę?
kapiec...jūs save girdit? Įsivaizduojat, kaip apgailėtinai atrodot, kai sveiki ir išsilavinę verkiat, kad reikia pastovėt eilėje renkant savo valdžią???? Gerai, kad maximose neapsibliaunat, kai eilėje tenka pastovėt n kartų dažniau... ar žliumbiat ir ten, vargšiukai žmogeliukai....?A?“, – nevengė karčių žodžių ji.
Visgi, kyla klausimas, ar tai naujos kartos ypatybė būti aktyviais piliečiais, ar dar viena mada, neatsilikti nuo daugumos. Kiek ši mada turės įtakos ir kitiems rinkimams, ar, apskritai, pilietiškam elgesiui, galima tik spėlioti.
Ar kada nors situacija pasikeis?
Atrodytų nieko keisto, kad dideliuose miestuose daugiau žmonių, todėl ir eilės susidaro. Tačiau yra ir kitų priežasčių: žmonės pasirenka balsavimą piko valandomis (per pietų pertrauką ir iškart po darbo), laukimas iki paskutinės akimirkos ir balsavimas ne tuose miestuose, kur priklauso pagal deklaruotą gyvenamą vietą.
Todėl, Z. Vaigausko teigimu, sunku nuspėti ar prognozuoti, kiek bus rinkėjų. Vis dėlto, jis mato net ne vieną būdą, kaip spręsti eilių situaciją.
„Tam, kad pakeisti situaciją Vilniaus savivaldybėje, reikia gerokai pakeisti Seimo rinkimų įstatymą. Labai daug žmonių iš kitų miestų, kurie negali pas save grįžti ir nori balsuoti čia, todėl susidaro eilės.
Yra keletas būdų. Bet kuo daugiau sudaroma išankstinio balsavimo galimybių, tuo pažeidimų daugiau. Iki 2004 m. buvo leidžiama balsuoti pašto skyriuose ir dešimt dienų iki rinkimų. Bet pasibaigė tuo, kad vaišinimai prasidėjo rinkėjų, tad Seimas uždraudė ir paliko tik savivaldybes, kaip balsavimo vietas“, – priminė VRK pirmininkas.
„Jeigu anksčiau buvo per 1000 balsavimo vietų, tai dabar liko tik apie 60. Sakyčiau, kad Vilniaus savivaldybės pastatas didelis, bet tokiam kiekiui reikėtų daugiau vietos.
Viena iš išeičių – grįžti prie to daug vietų įsteigimo. Tas gal nuimtų laukimo įtampą, bet su priežiūra klausimas kiltų.
Kiti būdai – pratęsti dienų skaičių, bet nemanau, kad tai padėtų. Dar yra siūlymai – uždrausti iš vis išankstinį balsavimą ir, kad visi važiuotų į savo regionus balsuoti. Nors man tai atrodo visai negeras būdas.
Modernesnis būdas – internetinis balsavimas. Galbūt konkrečiose vietose reikėtų daug kompiuterių pristatyti ir ten balsuotų. Nors tai labai brangus būdas, be to, kol įprastų žmonės, laiko užtruktų nemažai. Gal net tik per išankstinius naudoti internetinį balsavimą – jau irgi eilių nebūtų.
Vilniuje susiduriama su patalpų stygiumi. Ir tik papildomų kabinų pristatymo neužtenka“, – pasakojo Z. Vaigauskas.
Likę neišbandytų būdų, gal jie jau kituose rinkimuose virs realybe.
