Statistikos duomenys rodo, kad sutikti žiemos švenčių – Kalėdų ir Naujųjų metų – į Lietuvą grįžo net 15 proc. mažiau svetur gyvenančių, uždarbiaujančių ar besimokančių mūsų šalies gyventojų nei ankstesniais metais. Galbūt neatsitiktinai šalies oro uostuose faktiškai neužfiksuota alkoholio padauginusių, užsirūkyti panorusių ar agresyviai nusiteikusių pažeidėjų, kurie tokiais atvejais dažniausiai jaučiasi esą visagaliai dievai.
„Balsas.lt savaitė“ pažvelgė į tarnybų, kurioms pavesta numalšinti lėktuvais keliaujančius išsišokėlius, darbo užkulisius.
Brangesni bilietai be oro „spektaklių”
Šio straipsnio autoriui, kaip ir daugeliui tautiečių, ne kartą yra tekę skristi pigių oro linijų lėktuvais maršrutu Kaunas–Londonas. Porą valandų trunkančio skrydžio metu kaskart tekdavo klausytis, kaip tautiečiai garsiai keikiasi aptarinėdami bukiausias gyvenimiškas situacijas, prasto skonio kino filmus. Būdavo neįmanoma nepastebėti, kaip kai kurie jų godžiai gerdavo oro uosto neapmuitintų prekių parduotuvėse nusipirktus alkoholinius gėrimus ar čepsėdami su pasimėgavimu rydavo močiutės įbruktus lašinius bei skilandžius.
Prieš keletą metų teko matyti, kaip du jaunuoliai iš Londono, užsimetę ant pečių milžiniškus rankinius bagažus, vos išlipę iš lėktuvo Karmėlavos oro uoste prisidegė cigaretes. Jie nepaisė saugumą užtikrinti turinčių darbuotojų rodomų ženklų, kad rūkyti oro uosto teritorijoje negalima. Kai pakartotinai prie jų priėjęs apsaugos darbuotojas žodžiu paprašė užgesinti pridegtas cigaretes, vyrukai jį akimirksniu apipylė vulgariausiais žodžiais.
Bandydamas išvengti panašių „malonumų“ ir nemokamų reginių, kaip ir, mano žiniomis, daugelis save gerbiančių keliautojų, dažniausiai skrydžius į Londoną ar kitas šalis renkuosi kur kas brangesnėmis tiesioginėmis oro linijomis arba tomis, kuriomis skrendant, deja, tenka persėsti Rygoje.
Įdomiausia, kad anksčiau minėtų vaizdų galima prisižiūrėti skrendant tik „Ryanair“ aviakompanijos lėktuvais. To beveik niekada netenka regėti, jei iš Jungtinės Karalystės sostinės į Lietuvą skrendama „Wizzair“, „Air Baltic“ ar kitomis oro linijomis.
„Taip, mūsų tautiečiai, parskridę į tėvynę arba skrisdami į Londoną, dažniausiai kelia problemų oro uosto saugumo tarnybos pareigūnams“, – vienbalsiai tvirtino „Balsas.lt savaitės“ pašnekovai, kalbinami oro chuliganų tema.
Avarinis nusileidimas Palangoje
Lėktuvui leistis avariniu būdu bene vienintelį kartą Lietuvos aviacijos istorijoje teko 2012 metų spalio 16-osios popietę. Tą dieną iš palyginti nedideliu keleivių srautu garsėjančio Palangos oro uosto skristi į Kopenhagą pakilęs lėktuvas po dešimties minučių buvo priverstas leistis.
Tąsyk orlaivio įgula išlaipino smarkiai alkoholio padauginusį ir agresyviai nusiteikusį klaipėdietį. Šio nesėkmingo skrydžio kaltininkas 35 metų Klaipėdos gyventojas prisipažino, kad tą dieną šventė savo gimtadienį.
Jis buvo ne tik išgėręs, bet ir kabinėjosi prie kitų keleivių bei stiuardų. Iš lėktuvo išlaipintas vyras buvo perduotas Palangos policijos pareigūnams. Orlaivio triukšmadariui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1, 68 promilės alkoholio.
Vėluodamas beveik pusvalandį SAS aviakompanijos lėktuvas išskraidino kitus žmones.
Kaip ši kelionė baigėsi audringai nusiteikusiam sukaktuvininkui, nežinoma iki šiol. Apie šį incidentą su savaitraščiu „Balsas.lt savaitė“ nenoriai kalbėjo ir Palangos oro uosto vadovė Jolanta Jucevičiūtė. Pašnekovė pripažino, kad daugiau panašių atvejų šalies oro uostų istorijoje nėra pasitaikę.
J. Jucevičiūtė pasidžiaugė, kad 2012-ieji pajūrio sostinės oro uostui buvo rekordiniai metai, nes jame apsilankė beveik 129 tūkst. keleivių. Anot jos, vasaros sezono metu į Palangą atskrenda nemažai lėktuvų iš Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Švedijos, Norvegijos. Tuomet veikia net papildomas skrydis, skirtas keleiviams iš Maskvos.
„Vasaros atostogų įkarštyje, kai į Palangą atskrenda poilsiautojų iš Maskvos, pasitaiko vienas kitas nepatenkintas keleivis. Tokie žmonės paprastai reiškia priekaištus dėl smulkmenų. Bet kokiems incidentams malšinti iškart kviečiama policija, todėl nepatenkintieji greitai nurimsta, – pasakojo Palangos oro uosto vadovė. – Buvo atvejis, kai viena keleivė dėl savo kaltės pavėlavo į skrydį, tačiau kėlė didžiulį triukšmą. Paskui ji skundėsi žiniasklaidai, o ji šį įvykį aprašė.“
Triukšmadariai – iš Airijos, Anglijos
Šio straipsnio autoriaus kalbinti pašnekovai minėjo, kad bene dažniausiai skandalingai besielgiančių keleivių pasitaiko šalia Karmėlavos gyvenvietės veikiančiame oro uoste.
Iš šio oro uosto už mažiausią kainą kone kasdien galima nuskristi į ne vienerius metus Lietuvos emigrantų rojumi vadinamas vietas – Airiją ar Jungtinę Karalystę.
Valsybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Kauno oro uosto užkardos vadas Vitas Packevičius teigė, kad pernai buvo 38 nemalonūs incidentai, kuriuos sukėlė keleiviai.
Septyniolikoje iš jų dalyvavo VSAT pareigūnai.
„Nemažai probleminių keleivių pasitaiko iš Airijos arba Londono. Įvairių rūpesčių kelia ne tik grįžtantieji į Lietuvą, bet ir išvykstantieji atgal į užsienį. Problemos prasideda, kai orlaivio įgulos vadas atsisako skraidinti pernelyg įkaušusius asmenis“, – „Balsas.lt savaitei“ pasakojo V. Packevičius.
Kodėl žmonės linkę drastiškai elgtis lėktuvuose? „Toks žmonių mentalitetas, – sakė pašnekovas. – Kaip sakoma, žmogus išgeria, o tada jau gali su trimis aukštais nuriedėti iki jam tinkamo lygio.“
Tiesa, pašnekovas nelinkęs sumenkinti oro uostuose ir lėktuvuose triukšmaujančių tautiečių. Jis prisiminė atvejį, kai mūsų šalyje vyko Lietuvos ir Škotijos futbolo rinktinių dvikova. Tada oro uoste šlitinėjo nemažai sirgalių iš vadinamosios kalniečių šalies.
„Pamenu, vienas jų išvykdamas tai pabusdavo, tai užsnūsdavo. Vis dėlto jie elgėsi palyginti ramiai. Mūsiškiai dažniausiai šokinėja ir mėgsta garsiai įrodinėti savo teises arba grasina visus atleisti iš darbo“, – neslėpdamas šypsenos pasakojo Kauno oro uosto užkardos vadas.
Šokiravo pirmas makedonų reisas
Nuo 2009 metų Karmėlavos oro uoste tvarką prižiūrinčio Kauno vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos transporto skyriaus vadovas Evaldas Pakutka pastebėjo, kad problemų oro ereliai kelia tai daugiau, tai mažiau.
Anot jo, vieną mėnesį tokių pažeidėjų gali pasitaikyti keli, o kitą – nė vieno.
„Dažniausiai tai nutinka prasidėjus vasaros atostogoms, kai grįžta nemažai lietuvių. Užsidirbę keletą svarų tautiečiai jaučiasi esą labai turtingi ir įtakingi, – kalbėjo E. Pakutka. – Į tokias istorijas įsivelia tolimųjų Lietuvos provincijos kampelių gyventojai. Žmonės, skraidantys ne vienerius metus, elgiasi tvarkingai ir nekelia jokių rūpesčių.“
Pašnekovo žodžiais, lėktuvų skaičius Kauno oro uoste sumažėjo, tačiau keleivių dėl to nėra mažiau. Bene labiausiai E. Pakutkai įsiminė atvejis, kai bemaž prieš pusantrų metų per Europos krepšinio čempionatą į Kauną atskrido Makedonijos krepšinio sirgaliai.
„Jie buvo nedraugiški, elgėsi chamiškai, – prisiminė triukšmadarius Kauno oro uoste tramdančių policininkų vadovas. – Sklido kalbos, kad tai specialiai iš gatvės surinkti žmonės, kuriems vietos valdžia nupirko ne tik lėktuvų, bet ir varžybų bilietus. Ta pati publika vėliau lankėsi futbolo varžybose ir tvarkos prižiūrėtojams taip pat kėlė galvos skausmą. Tačiau toks buvo tik pirmas lėktuvas iš Makedonijos. Kiti iš šios šalies atskridę žmonės elgėsi kultūringai.“
Svaiginasi pigiais gėrimais
Praėjusiais metais į Tarptautinį Vilniaus oro uostą atvyko ir iš jo išvyko net 2,2 mln. keleivių. 2010-aisiais Lietuvos sostinės oro uoste apsilankė 1,3 mln. žmonių.
Šiuo metu įvairių šalių aviakompanijų lėktuvai iš Vilniaus skrenda daugiau kaip į 32 pasaulio ir Europos miestus.
„Pagrindinė institucija, kuruojanti problemų keliančių keleivių teisinį reglamentą, yra Vilniaus policija, aviacinis saugumas. Mes esame tik pagalbinė įstaiga, kontroliuojanti teisinį režimą pasienio kontrolės punktuose“, – „Balsas.lt savaitei“ pareiškė VSAT Vilniaus oro uosto užkardos vadas Justas Kasparavičius.
Pagrindiniame šalies oro uoste per mėnesį registruojami 3–5 nedrausmingai besielgiančių keleivių atvejai. Kartais pasitaiko ir daugiau.
„Probleminiai maršrutai yra į Angliją, Airiją, taip pat užsakomieji reisai, skraidinantys poilsiautojus į kurortines vietas, – aiškino J. Kasparavičius. – Jais keliaujantys žmonės neretai padaugina alkoholio. Taip pat nemažai problemų pasitaiko vykdant užsakomuosius jūrininkų reisus. Pastarieji irgi neapskaičiuoja vartodami svaigiuosius gėrimus.“
J. Kasparavičius sakė, kad žmonės lėktuvuose dažniausiai prisigeria ne iš ore veikiančio baro siūlomo palyginti brangių alkoholinių gėrimų asortimento, o už žemas kainas prisipirkę svaigiųjų gėrimų oro uostuose veikiančiose neapmokestintų prekių parduotuvėse.
Juokeliai apie bombas
„Netrūksta ir tokių, kurie mėgsta pajuokauti apie bombas, –pasakojo vyras. – Pasitaikė atvejis, kai vienas keleivis sėdėdamas lėktuve pašmaikštavo sprogmenų tema. Apie tai netrukus buvo informuotas orlaivio vadas. Kitas veikėjas ta pačia tema juokavo, kai visi žmonės buvo įlaipinami į lėktuvą. Tačiau vėliau jis atsiprašė orlaivio vado, todėl buvo įsodintas ir nuskraidintas reikiama kryptimi.“
Anot J. Kasparavičiaus, panašių atvejų netrūksta ir Vakarų šalių oro uostuose.
„Aišku, Vilnius – ne Frankfurtas, į kurio oro uostą per metus atvyksta ir iš kurio išvyksta iki 50 mln. keleivių, tačiau vieno milijono prieaugis jaučiamas, – tvirtino J. Kasparavičius. – Neretai bendraujame su kolegomis iš užsienio. Jie teigia susiduriantys su analogiškomis keleivių keliamomis problemomis. Be to, tarptautinė žiniasklaida ne kartą yra skelbusi apie nedrausmingą pasaulyje garsių žmonių elgesį lėktuve.“
Prieš kurį laiką bulvarinė žiniasklaida mirgėjo nuo pranešimų, kad neseniai Prancūzijos piliečio paso atsisakęs aktorius Gerard’as Depardieu su kitais keleiviais skrisdamas iš Paryžiaus į Dubliną nusišlapino nepasiekęs lėktuvo tualeto.
Patogus koridorius bėgliams
Prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą kasmet ieškomų asmenų mūsų šalyje pasitaikydavo net iki 500.
„Dabar dažniausiai ieškomais laikomi žmonės, kurie yra skolingi antstoliams. Kai kada jie net patys to nežino arba būna užmiršę. Prieš lipant į lėktuvą jiems primenama, į ką žvelgė atsainiai“, – kalbėjo Rimas Balčiūnas, Vilniaus oro uosto policijos poskyrio viršininkas.
J. Kasparavičius sutiko, kad dabartinė keleivių tikrinimo tvarka yra patogi įvairiems bėgliams arba nuo teisėsaugos institucijų besislapstantiems veikėjams.
Nuo 2008-ųjų kovo netaikoma pasienio patikra asmenims, skrendantiems vidiniais reisais (Europos Sąjungos piliečiams – red. past.). Ši patikra taikoma tik išoriniais (Rusijos, Ukrainos ar Afrikos piliečiams) reisais skrendantiems keliautojams.
„Jei esi tarp ieškomiausiųjų ir skrendi vidiniais reisais, galima sakyti, kad tavęs niekas neužfiksuos. Identifikuoti galėtų tik pasieniečiai, jei patruliuodami paprašytų parodyti asmens dokumentą bei patikrintų savo duomenų bazėse“, – „Balsas.lt savaitei“ atskleidė J. Kasparavavičius.
Vilniaus oro uosto policijos poskyrio darbuotojus stebina ir tai, kad žmonės neretai nepaiso taisyklių ir visiškai užsimiršę į lėktuvus eina su ginklais. Kadangi pastarieji yra priskiriami prie neleistinų daiktų, policijos pareigūnai juos iškart konfiskuoja.
Per ilgus darbo policijoje metus R. Balčiūną nustebino daugiau nei prieš metus nutikęs incidentas, kai į lėktuvą neįleistas alkoholio pagirių kamuojamas lietuvis netikėtai smogė keleivių registratorei į veidą. Šis atvejis buvo nagrinėjamas teisme. Paprastai lėktuvų triukšmadariai atsiperka administracinėmis baudomis, kurios vidutiniškai siekia 100–300 litų.
TIK FAKTAI
2012 metais Lietuvos pasieniečiai iš viso sulaikė 509 nuo teisingumo besislapstančius asmenis. Daugiausia tokių, net 201, įkliuvo Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostuose dirbantiems Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojams.
Paskutinį kartą, 2012 metų gruodį, VSAT pareigūnai sulaikė penkis teisėsaugos ieškomus asmenis. Du iš jų sulaikyti Klaipėdos uoste, po vieną – Vilniaus ir Kauno oro uostuose, dar vienas – pasienyje su Lenkija.
Kalbama, kad nemažai su teisėsauga reikalų turinčių asmenų vis dažniau tolimesnes keliones į užsienį renkasi ne lėktuvais, o autobusais.
Nuo praėjusių metų birželio 1-osios pradėtas vykdyti reisas Vilnius–Berlynas–Vilnius. Nuo tos dienos autobusai šiuo maršrutu vyksta du kartus per dieną.
Pateikti platesnių komentarų apie autobusais keliaujančius žmones „Lux Express“ kompanijos Lietuvoje klientų aptarnavimo specialistė Liudmila Illarionova kategoriškai atsisakė.
