Žmogaus veikla neišvengiamai susijusi su atliekų susidarymu. Tvarkant atliekas pasaulinėje praktikoje labiausiai paplitęs ir pigiausias yra atliekų šalinimas į sąvartynus. Pagrindinės sąvartynų problemos – tai galimas neigiamas poveikis žmogui ir aplinkai, pavyzdžiui biodegraduojančių atliekų fermentacija, kurios metu pakyla sąvartos temperatūra, vyksta sąvartos sėdimai bei susidaro sąvartynų dujų (ypač metano) dideli kiekiai, infekcijų pavojus bei sąvartyno filtrato susidarymas. Išoriniai aplinkinius gyventojus veikiantys veiksniai – tai neestetiškas sąvartynų vaizdas, vėjo išnešiojamos lengvos atliekos, nemalonūs kvapai, sąvartyną aptarnaujančio transporto triukšmas ir kt.
Visame pasaulyje sąvartynų plotai užima didelius plotus, iš kurių kasmet išsiskiria tūkstančiai tonų dujų, kurios prisideda prie klimato kaitos didinimo. Sąvartynuose vykstant puvimo procesams susidaro metanas, kuris patenka į aplinką. Išsiskiriančios metano dujos savo sudėtimi mažai kuo skiriasi nuo namuose maistui gaminti naudojamų dujų. Nedidelė kibirkštis gali įžiebti didelius bei labai pavojingus gaisrus, kurių metu degant atliekoms sąvartynuose išsiskirtų labai dideli įvairios sudėties dūmai. Dėl sudėtingų cheminių procesų sąvartynuose susikaupiančios dujos gali sukelti ir sprogimus. Todėl sąvartynams turi būti taikomas pagrindinis reikalavimas – užtikrinti kuo didesnę apsaugą nuo teršalų prasiskverbimo į aplinką. Gerai suprojektuotas ir įrengtas, teisingai eksploatuojamas ir kontroliuojamas sąvartynas leidžia saugiai laikyti atliekas, aplinkai nekeliant didelių pavojų dėl galimos taršos. ES direktyvoje suformuluotas terminas „kontroliuojamas“ sąvartynas, būtent ir apima visus šiuos reikalavimus.
Šiuo metu uždarytų sąvartynų dujos yra sėkmingai surenkamos ir panaudojamos. Panaudojimo būdo pasirinkimą nulemia ne tik konkrečiame sąvartyne susidarančių dujų kiekis ir iš to išeinanti galima pagaminamos energijos išeiga, esamos elektros ir šilumos kainos bet ir atstumas nuo sąvartyno iki potencialaus elektros energijos bei šilumos vartotojo.
Plačiausiai paplitęs sąvartynų dujų panaudojimo būdas – deginimas specialiuose įrenginiuose arba varikliuose, gaminant elektros energiją, elektros energiją ir šilumą (taip vadinama kogeneracija) arba vien tik šilumą. Elektra iš sąvartynų dujų gaminama dujiniais varikliais varomais generatoriais, kurių naudingumo koeficientas siekia tik 37-42 %, nes juose susidaro pakankamai dideli šilumos nuostoliai. Specialiais energetiniais įrenginiais (kogeneratoriais) vienu metu gaminant elektrą ir šilumą pasiekiamas naudingumo koeficientas iki 85-88 %. Ir pagaliau, deginant sąvartynų dujas tiesiogiai, kaip papildomą kurą, moderniose didelio pajėgumo katilinėse pasiekiamas iki 95 % naudingumo koeficientas.
Ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonė „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Projekto kodas VP3-1.4-AM-09-K-01-039. Projekto vykdytojai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra. Projekto partneris – VšĮ „Projektų parkas“). Daugiau informacijos apie projektą: www.ekoaplinka.eu
Užsakymo nr. 2177
VGTU (nuotr. Gamintojo)
