Kasmet ES paskelbiama dingusiais 250 tūkstančių vaikų. Lietuvoje 2017 metais dingusiais paskelbta 1980 vaikų, iš kurių beveik visi pareigūnų sėkmingai surasti ir grąžinti artimiesiems. Tačiau daugiau nei 100 nepilnamečių iš bendro dingusių vaikų skaičiaus ieškota ilgiau nei mėnesį.
Pačios svarbiausios pirmosios valandos
Anot pareigūnų, dingus vaikui, pačios svarbiausios paieškoje – pirmosios valandos. Tuomet renkama visa įmanoma informacija, bandoma nustatyti vaiko buvimo vietą. Tad greita informacijos sklaida ypač svarbi.
„Tokiose situacijose, kaip vaiko dingimas, kai siekiant išvengti nelaimės kiekviena minutė yra svarbi, pareigūnų ir visuomenės bendradarbiavimas yra ypač svarbus ir reikalingas“, – teigia vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
„AMBER Alert Facebook“ paieškos sistemos dėka socialinio tinklo vartotojai Lietuvoje savo naujienų sraute matys pranešimus apie ypatingus vaiko dingimo atvejus, tai yra pareigūnams turint informacijos, kad vaiko sveikatai ar gyvybei yra iškilęs pavojus. Turėdami svarbios informacijos, gyventojai galės nedelsdami ja pasidalinti su policija pranešime nurodytais kontaktais.
Tarptautinė „AMBER Alert“ dingusių vaikų paieškos sistema socialiniame tinkle „Facebook“ jau veikia ne tik ES šalyse, bet ir kitose pasaulio valstybėse, pavyzdžiui, JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje ir kt.
Ragina kuo anksčiau pradėti paiešką su šunimis
Anot dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorės Nataljos Kurčinskajos, visi kurie bent kartą susidūrė su tokia nelaime, labiausiai nori, kad kuo greičiau jų ieškomas asmuo būtų surastas. Tam esą mūsų šalyje skiriama pakankamai dėmesio.
„Visi nori, kad tą dingusį žmogų ar vaiką atvestų kas nors namo kuo greičiau. Su šeimos nariais, kurie ieško artimojo, bendrauti labai sunku. Jiems ypatingai reikalinga emocinė pagalba, palaikymas. Mūsų komanda, psichologas bendrauja su jais ir telefonu, būna ir naktimis, ir po kelias valandas. Jaučiame, ką išgyvena tie žmonės. Jiems yra labai sunku, todėl norisi, kad paieškos būtų vykdomos kuo greičiau ir efektyviau,“ - kalbėjo N. Kurčinskaja.
Anot pašnekovės, norėtųsi, jog dingusiųjų asmenų pareigūnai iškart imtų ieškoti iškart pasitelkę visas įmanomas priemones.
„Dabar, kai vykdoma vaikų paieška, tai nepasakyčiau, kad yra kažkas labai blogai. Pareigūnai reaguoja iškart, ieško iš karto, jeigu yra būtinybė ir sraigtasparnį pakelia. Tačiau ką reikia padaryti šiuo metu, mano nuomone, iškart į paieškas reikia įtraukti šunis. Pavyzdžiui, kuomet Panevėžio rajone dingo dvimetis, juk jo pėdsakai dar buvo šilti, tad pareigūnai į paiešką iškart galėjo atvykti su šunimis. Taip pat ir Klaipėdoje, kuomet buvo paskelbta 17 metų vaikino paieška. Jei su šunimis iškart atvyktų, jie galbūt ir pagelbėtų labiau, o dabar tokia paieška jau pavėluota, pėdsakai atšalę,“ - įsitikinusi N. Kurčinskaja.
Savanorių pagalba trukdo
Nuo kovo vidurio pradėsiančią veikti paieškos sistema socialiniame tinkle pašnekovė vertina teigiamai. Esą taip informacija apie dingusius vaikus ar suaugusiuosius bus greičiau išplatinama.
„Vienas dingęs vaikas jau yra tragedija! Tarptautinės partnerystės bei inovatyvių įrankių naudojimas padeda kritiniu momentu greičiau surasti dingusį vaiką. Lietuvoje dar 2014 metais įkurta nemokama visą parą veikianti pagalbos linija 116 000 pranešimams dėl dingusių vaikų. Didžiuojamės, jog jau šiemet prisijungsime prie globalaus vaiko paieškos įrankio, kurio pagalba „Facebook“ tinklo vartotojus pasieks tikslinga informacija apie Lietuvoje dingusį vaiką, kurio gyvybei gresia pavojus,“ – tvirtino dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė.
Tačiau pašnekovė įspėja, jog dažnai šeimai, ieškančiai artimojo, savanorių darbas labiau pakenkia negu padeda.
„Tėvai kreipiasi žmonių pagalbos. Tačiau vis dažniau juos įspėju, kad taip nedarytų. Socialiniuose tinkuose kuriasi įvairios savanorių grupės, kurios dažnu atveju labiau pakenkia šeimai. Jie nėra specialiai apmokyti žmonės, kaip bendrauti su šeima ieškančia artimojo, ar kaip vykdyti tą paiešką. Jie ima žerti priekaištus, kaltinimus artimiesiems, kurie tik dar labiau juos žlugdo,“ - teigia N. Kurčinskaja.
Moteris primena ir savanorių darbo pavyzdį Panevėžio rajone dingusio dvimečio istoriją. Kuomet dalis savanorių užuot padėję policijos pareigūnams ieškoti vaiko, kėlė problemas vietos gyventojams. Šie patys kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. Dalis savanorių atvyksta tiesiog pabūti įvykio vietoje. Atvažiavę lieja pyktį, paistaiko ir neblaivių asmenų, norinčių prisijungti prie paieškos.
Anot N. Kurčinskajos, kad savanorių pagalba paieškoje nevirstų cirku, Lietuva turėtų imti pavyzdį iš kaimyninės Latvijos. Čia savanoriai, norintys prisijungti prie dingusiųjų žmonių paieškos specialiai apmokomi.
„Tie savanoriai turi būti atitinkamai paruošti. Tokia organizacija veikia Latvijoje. Jie ir apmokytus šunis turi ir specialią įrangą, kuri padeda dingusiųjų ieškoti ir po vandeniu,“ - teigia N. Kurčinskaja.
Ką daryti dingus žmogui?
Anot dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorės Nataljos Kurčinskajos pirmosios valandos pasigedus draugo ar šeimos nario yra labi svarbios. Nesulaukus žinių iš dingusio asmens, visų pirma patariama skambinti draugams ar (ir) giminėms.
Išsiaiškinti, ar Jūsų ieškomas asmuo nėra kartu su draugais ar giminaičiais. Jeigu ne, tuomet visų išklausinėti kada, kur paskutinį kartą bendravo su dingusiu asmeniu. Galbūt prieš dingimą asmuo kam nors pasakojo savo planus, užsiminė kur planuoja vykti, ką planuoja veikti ir t.t. Vaikui negrįžus iš mokyklos – susiskambinti su draugais, pedagogais, sužinoti, kada, kur, su kuo išėjo po pamokų, ar buvo mokykloje, koks buvo jo/jos elgesys.
Pasikalbėjus su draugais, giminėmis būtina kreiptis į policiją.
Policijai reikia pateikti visus duomenis ir bet kokią žinomą informaciją, pavyzdžiui: dingusiojo asmens duomenis, gyvenamosios vietos adresą, Jūsų giminystės ryšį, asmens nuotrauką ir t.t. Nupasakoti asmens išvaizdą, išskirtines žymes, jeigu žinoma, būtinai nurodyti, kokius drabužius dingęs asmuo dėvėjo tą dieną, kokius daiktus turėjo su savimi.
Nurodyti to asmens planus (galbūt žinote kur planuoja vykti arba iš kur ruošėsi grįžti, kuo užsiėmė, su kuo bendravo). Būtina nurodyti draugų ir pažįstamų ratą. Jeigu žinote, nupasakoti santykius su jais.
Informuokite apie santykius šeimoje
Jeigu išvyko į užsienį, būtinai nurodykite valstybę, su kuo išvyko, tų asmenų adresus ir telefonus, transporto priemonių valstybinius numerius, firmų koordinates ir bet kokią kitą informaciją, kurią tik žinote.
Nurodykite, kokių paieškos veiksmų jau ėmėsi dingusiojo asmens artimieji.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro atstovai pataria reikalauti, kriminalinės policijos paieškos skyrius nedelsiant atliktų tyrimą ir dingusio asmens paiešką.
Taip pat patariama bendradarbiauti ir su žiniasklaidą. Siųsti informaciją apie dingusį asmenį į visas žinomas žiniasklaidos priemones.
Kreipkitės į visas žinomas žiniasklaidos priemones su prašymu pasidalinti informacija apie dingusį be žinios asmenį. Svarbu nurodyti kuo detalesnę informaciją.
Asmens vardą, pavardę, amžių, kokiame regione dingo, kaip atrodo (sudėjimas, plaukų spalva, akių spalva, išskirtinės žymės), kokius drabužius vilkėjo dingimo dieną ir kitą informaciją, kuri padėtų atpažinti ir surasti dingusį asmenį. Būtinai pateikti asmens nuotrauką,” - skelbiama dingusių žmonių šeimų paramos centro internetinėje svetainėje. Taip pat patariama atspausdinti skelbimą apie dingusį be žinios asmenį su informacija apie jį ir jo nuotrauka. Informacija gali būti pateikiama tokia, kokią siuntėte ir žiniasklaidai. (Vardas, pavardė, amžius, išvaizda, apranga ir t.t.). Tokius skelbimus patariama išplatinti savo mieste, skelbimų stenduose, stotelėse, parduotuvėse ir t.t.
