„Lietuva toliau kaunasi“, – socialiniame tinkle rašo A. Žukauskas.
Išgyvenimo mokyklos įkūrėjas bei atsargos karys A. Žukauskas savanorystę pradėjo gruodžio 18 dieną. Po kiekvienos budėjimo pamainos savo išgyvenimus jis aprašo socialiniuose tinkluose.
„Naktis reaktoriuje: 5 serija. Šiąnakt buvo mano penktas budėjimas raudonojoje zonoje.
Esu Išgyvenimo mokyklos įkūrėjas ir instruktorius, bet tai, kas vyksta čia – yra tikras išlikimo mūšis. Kuris, deja, bet tikriausiai tęsis dar ne vieną mėnesį. Budėjimo metu stengiuosi bėgioti, šiandien net vienas pacientas mane pagyrė: „labai greit vaikštote“. Atiduoti save 150 proc. mane įpareigoja pavargusios personalo akys“, – teigia vyras.
Jis pasakoja, jog paskutinis budėjimas buvo neįtikėtinai ramus, tačiau jau planuojant savo kelionę namo situacija greitai pasikeitė – greitoji vienu metu atvežė net tris naujus pacientus.
„Jau mintyse kartojausi eiliškumą – kaip teisingai nusiimti infekuotus apsauginius rūbus. Ir štai bam! Greitoji su 3 naujais pacientais! Priimamojo poste budėjo jauna kineziterapeutė vardu Monika, sukomės kaip bitės, kad kuo skubiau sergančiuosius pristatytume į palatą, ten jais bus nedelsiant pasirūpinta, jei reikės – gaus deguonies.
Susisukome kosmiškai greitai. Apsauginiame kombinezone klaikiai karšta, skydelis rasoja... Regis „atsimojavome“, bet, prieš išvažiuojant, greitoji „nudžiugino“ – dar 3 laukia, tuoj atvešim.
Monika skambina gydytojai, derina, kur bus guldomi perpildytoje ligoninėje nauji pacientai. Netrukus grietoji grįžta su dar dviem. „Kur trečias?“, – paklausiau. – Gulintis, netilpo, tuoj atvešime“, – budėjimo išgyvenimus atpasakoja A. Žukauskas.
Kaip rašo šaulys, pamaina baigėsi liūdnai – dar pildant naujų pacientų dokumentus jam teko išvysti ir juodą autobusiuką, išvežanti mirusiojo kūną.
„Susodinome ligonius į neįgaliojo vežimėlius, kol pildė jų dokumentus, prie durų atvyko juodas mikroautobusas. Kažkas išėjo... Skubiai išvežame pacientus į skyrių, kad nesusitiktų su kūno atvykusiais darbuotojais. Pacientai skyriuje, pro postą pravažiuoja vežimėlis su kūnu. Taip baigėsi mano penktoji pamaina“, – teigia vyras.
A. Žukausko teigimu, vienas sunkiausių dalykų būnant vadinamajame reaktoriuje – didelis kiekis apsauginių priemonių ir jų sukelti nepatogumai.
„Vienas nepatogiausių dalykų budint naktį yra tai, kad prieš budėjimą negali net kavos išgerti. Apskritai, prieš einant į raudoną zoną, bent 1,5-2 valandos nevartoju jokių skysčių, nes būnant su kostiumu į tualetą nueiti nėra galimybės.
Per budėjimą gerklė ir lūpos klaikiai išdžiūsta, nes judant kostiume klaikiai prakaituoji. Bet niekis, tarnaujant kariuomenėje, buvau žvalgas – teko įsitikinti neįtikėtinomis žmogaus ribomis. Lietuva toliau kaunasi.
Šiąnakt vėl einu budėti, bus penktoji naktis iš eilės. Tada laukia pora dienų poilsio, planuoju kaip reikiant užsiimti miegu ant ištvermės“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo šaulys A. Žukauskas.
