Europos žmogaus teisių teismo penkių teisėjų kolegija atmetė už nepavykusį perversmą 1991-ųjų sausį nuteisto Juozo Kuolelio prašymą perduoti nagrinėti jo bylą Didžiajai kolegijai. Liepos 7 dieną paskelbtas sprendimas yra galutinis ir įsigaliojo paskelbimo dieną.
Strasbūro teismas į vieną bylą buvo sujungęs visų perversmininkų - J.Kuolelio, Leono Bartoševičiaus ir Mykolo Burokevičiaus skundus, nors jie juos parašė ir atsiuntė kaip atskirus.
Atmetus 77 metų J.Kuolelio skundą sprendimas galutinis tapo ir kitų pareiškėjų - L.Bartoševičiaus ir M.Burokevičiaus atžvilgiu.
Didžiajai kolegijai byla gali būti perduodama tik tada, kai rimta visuotinės svarbos problema arba keliamas sudėtingas konvencijos aiškinimo ir taikymo klausimas.
,,Labai retai perduoda Didžiajai kolegijai svarstyti, deja, vienoje byloje ir Lietuvos vyriausybės prašymą perduoti kolegijai atmetė“, - BNS sakė Lietuvos vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme Elvyra Baltutytė.
Šiemet vasario 19 dieną Europos žmogaus teisių teismas atmetė kitus M.Burokevičiaus, J.Kuolelio ir L.Bartoševičiaus skundus prieš Lietuvą. Jie buvo įvertinti kaip nepagrįsti.
Perversmininkų skundai Strasbūre buvo priimti nagrinėti 2006-ųjų sausį. Tai buvo pirmosios bylos prieš Lietuvą, dėl kurių Vyriausybei pateikti klausimai dėl sąžinės ir susivienijimų laisvės.
Buvę komunistų partijos nariai skundėsi, kad jų bylos Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos nepagrįstai ilgai ir prašė milijoninių kompensacijų.
Anksčiau buvo skelbta, kad J.Kuolelis prašė jam priteisti 4 mln. 316 tūkst. litų, S.Mickevičius -8 mln. 632 mln. litų. M.Burokevičius prašė atlyginti moralinę ir materialinę žalą, bet sumos nenurodė.
Baudžiamoji byla dėl sąmokslu tikslu užgrobti valdžią 1991-ųjų sausį Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta nagrinėti 1996 metų lapkritį. Jos nagrinėjimas su didelėmis pertraukomis tęsėsi iki 1999 metų liepos vidurio. 248 puslapių nuosprendį pakaitomis skaitė visi trys kolegijos teisėjai.
Prieš teismą stojo 6 iš 51 kaltinamojo, nes kiti Lietuvos teisėsaugos institucijoms yra nepasiekiami. Be to, vienas nuteistasis - Stanislavas Mickevičius, buvęs radijo stoties ,,Tarybų Lietuva“ redaktorius, nuo bausmės pasislėpė netrukus prieš nuosprendžio paskelbimą ir nesulaikytas iki šiol. Nuosprendžiu skirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės jis dar neatliko.
1999 metų rugpjūtį Vilniaus apygardos teismas dėl tyčinių nužudymų bei sunkių kūno sužalojimų organizavimo, antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų M.Burokevičių nuteisė kalėti 12 metų. Nuosprendžio paskelbimo įtariamasis laukė būdamas suimtas, todėl nuosprendžio paskelbimo metu jis jau buvo atlikęs pusę nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės.
5 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas J.Kuolelis ir 3 metams nuteistas L.Bartoševičius buvo suimti nuosprendžio paskelbimo dieną.
Europos žmogaus teisių teismas savo sprendime pabrėžė, kad Lietuvą apskundusių perversmininkų byloje būtina remtis istorinėmis bei politinėmis aplinkybėmis, be to, atsižvelgti ir į įvykius iki Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įsigaliojimo Lietuvoje, t.y. iki 1995 m. birželio 20 d.
Tai buvo būtina dėl to, jog pareiškėjai ne tik įrodinėjo, jog jie persekiojami už veikas, kurios jų padarymo metu nebuvo laikomos nusikaltimais, bet ir apskritai ginčijo Lietuvos nepriklausomybės praradimo bei jos atkūrimo aplinkybes.
Pareiškėjai be kita ko teigė, kad jų veiksmai buvo teisėti pagal TSRS įstatymus, o nepriklausoma Lietuvos valstybė atsirado tik po 1991 m. rugpjūčio įvykių Lietuvą pripažinus pasaulio bendrijai.
Teismas pabrėžė, kad dar iki reikiamų Baudžiamojo kodekso pataisų 1990 m. lapkritį buvo aiškiai išreikšta naujos Lietuvos valdžios politinė valia, ir kad pareiškėjai, kaip politiniai vadovai, turėjo suprasti jų tolesnio dalyvavimo LKP/TSKP ir jos pagalbinių organizacijų veikloje, siekiant nuversti teisėtą valdžią, pasekmes.
Teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjai buvo nuteisti už nusikaltimus, kurie buvo pakankamai aiškiai apibrėžti atkurtosios Lietuvos Respublikos įstatymuose, iš kurių net ir neturint specialaus teisinio išsilavinimo buvo įmanoma aiškiai suprasti ir numatyti jų nesilaikymo pasekmes, konstatavo, konvencijos 7 straipsnis nebuvo pažeistas.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnis skelbia, kad nėra bausmės be įstatymo.
14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti per sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą nuversti teisėtą Lietuvos valdžią 1991 metų sausio 13 dieną. Būtent dėl šių įvykių buvo nuteistas M.Burokevičius.
M.Burokevičius buvo įvardytas kaip vienas 1991 metų sausio tragiškų įvykių Vilniuje kaltininkų. 1999-aisiais kartu su M.Burokevičiumi buvo nuteisti ir kiti aktyvūs perversmo dalyviai, komunistų partijos nariai - Juozas Jermalavičius, J.Kuolelis, L.Bartoševičius, Jaroslavas Prokopovičius bei kiti.
Visi jie jau yra atlikę bausmę ir išėję į laisvę.
Promaskvietiškos komunistų partijos, kuriai vadovavo M.Burokevičius, veikla Lietuvoje uždrausta 1991 metais.
