Laisvės gynėjų dieną, sausio 13–ąją, dėl pasak jų, paminamų demokratinių vertybių prie Seimo rūmų piketuos medikų atstovai.
Be specialaus leidimo susirinkti į protestą gali devyni asmenys. Būtent tiek baltais chalatais vilkinčių Lietuvos medikų profesinės sąjungos narių ketina sustoti prie Parlamento rūmų ketvirtadienį tuo metu, kai bus iškilmingai pakeliama Valstybės vėliava. Profsąjungos atstovai taip išreikš nepasitenkinimą, pasak jų, paminamomis demokratinės vertybėmis: profsąjungos atstovų persekiojimu ir tuo, kad dėl to nėra pradedami tyrimai, taikių susirinkimų draudimu.
„Seimas, paskirdamas Sausio 13–ąją „Mūšiui už tautų laisvę„, pats suprato, kad reikia ir toliau kovoti už savo laisvę, kad jos iki šiol mes neturime. Todėl, jausdami pareigą prieš savo pacientus, mes dalyvausime šitame mūšyje, rytoj turi būti atskaitos taškas. Mes norime pasakyti valdžiai, kad Konstitucijoje yra įteisinta pareiga valdžiai rūpintis valstybę gynusiais žmonėmis, kad tai turi būti ne proginių pasisakymų klausimas, kad tai turi būti kasdienis reikalas“, – sakė Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.
Lietuvos medikų profsąjunga su dar penkiomis kitomis – Lietuvos pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimu, Švietimo darbuotojų, Jungtine, Lietuvos kultūros darbuotojų, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinėmis sąjungomis – parašė kreipimąsi į aukščiausius valstybės vadovus, teismų pirmininkus, generalinį prokurorą, kuriame išdėstė savo nuogąstavimus dėl žmonių teisių ir laisvių varžymo.
„Mes manome, kad šalis tampa politine valstybe, ypač prasidėjus sunkmečiui, iš esmės buvo priimti sprendimai, kurie anksčiau neturėtų precedentų: praktiškai yra draudžiami taikūs žmonių susirinkimai, persekiojami ne paprasti profesinių sąjungų nariai, bet jų lyderiai, ir tai yra sankcionuojama aukščiausiu lygmeniu. Ginti savo teises yra neefektyvu, nes teismų procesai yra labai ilgi, Vakaruose įprastų arbitražų ar apsaugos programų Lietuvoje nėra„, – sakė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas.
Kaip persekiojimo pavyzdį susivienijimo pirmininkas pateikė A. Kavaliauskaitės atvejį. Medikė buvo atleista iš Karoliniškių poliklinikos.
„Iš Karoliniškių poliklinikos buvo atleista Albina Kavaliauskaitė, kuri yra Sausio 13–osios dalyvė, ir darbdaviai net neslepia, kad ji buvo atleista dėl savo veiklos profesinėje sąjungoje“, – kalbėjo V. Bakas.
Kitas pateiktas pavyzdys – jaunos moters, trijų vaikų motinos, Švietimo, ugdymo ir socialinių paslaugų darbuotojų sąjungos pirmininkės Jolitos Gaigalienės.
„Ji buvo atleista iš darbo, ir tuo pačiu įsakymu nurodyta, kad darbdavys įformins atleidimą, praneš „Sodrai„, kai išloš bylas. Ji negali kreiptis į Darbo biržą, gauti pašalpų, ji negauna atlyginimo, ji turi tris vaikus, kaip ji gali bylinėtis? Teismai tęsiasi metus laiko, žmogus negali gauti net bedarbio pašalpos. Kreipėmės į Darbo inspekciją, inspekcijos sprendimą darbdavys apskundė teismui“, – moters „Kryžiaus kelius„ dėstė Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas.
Pati profsąjungos pirmininkė sako besijaučianti kaip vergė laisvoje šalyje.
„Pati auginu tris vaikus ir pati savo kailiu patyriau, ką reiškia būti vergu laisvoje Lietuvoje, kai darbdavys tiek mane, tiek visą mano šeimą paverčia vergais, ir nekalbu apie mažą atlyginimą, bet man yra užkertamas kelias net įsidarbinti, gauti socialines garantijas. Ką aš galėčiau papasakoti savo vaikams apie laisvą Lietuvą, jeigu su jų mama laisvoje Lietuvoje yra elgiamasi kaip su verge?“, – klausė J. Gaigalienė.
Be šių dviejų atvejų, buvo dar bent trys, kai, pasak V. Bako, buvo kreipiamasi į prokuratūrą, kad būtų pradėti tyrimai, bet iki šiol nepradėta nė viena byla. Pareigūnų profsąjungų susivienijimo pirmininko manymu, būtų tikslinga tirti ir ar teisėtai neišduodamas leidimas mitinguoti prie Seimo sausio 16 dieną.
„Baudžiamojo kodekso 177 straipsnis dėl trukdymo profesinių sąjungų veiklai yra miręs„, – konstatavo V. Bakas.
Kultūros darbuotojų sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus pasakojo, kad dabartinė situacija perpildė net ir „didžiausių idealistų Lietuvoje“, kultūros darbuotojų, kantrybės taurę. Jau ir jie klausinėja: „Kada, jūs, profsąjungos, pradėsite ką nors daryti?„.
Profsąjungų atstovų įsitikinimu, vykdomosios valdžios atstovai turi “arba atsiprašyti, arba atsistatydinti„. Be tokio simbolinio žingsnio, jie reikalauja užtikrinti susirinkimų teisę, tirti galimus profsąjungos narių persekiojimus, padėti užtikrinti subalansuotus darbo santykius.
„Susirinkimų teisė turi būti ne pareikštinė, o besąlygiška, savo ruožtu, valdžia turi tik užtikrinti, kad susirinkimai ir dalyviai turi būti saugūs, turi būti nedelsiant nustatytos suderinus su profesinėmis sąjungomis vietos, bent didžiausiuose miestuose, kur žmonės galėtų rinktis laisvai. Prokuratūra turi pradėti tyrimą dėl penkių atvejų, kuomet buvo požymių, kad žmonės buvo persekioti už aktyvią visuomeninę veiklą, turi būti atliktas tyrimas, o sprendimai ir įrodymai – tai jau tyrimo objektas. Valdžia turi padėti žmonėms užtikrinti saugias, normalias darbo sąlygas, kad darbo santykiai būtų subalansuoti“, – sakė V. Bakas.
