Atsistatydinimo pareiškimą vidaus reikalų ministras premjerui Algirdui Butkevičiui įteikė praėjusį penktadienį. Penktadienį pranešta, kad Kinijoje viešintis Vyriausybės vadovas su S. Skverneliu susitiks ir ministro likimą aptars kitą savaitę.
Įstatymai numato, kad ministras apie savo atsistatydinimą raštu praneša ministrui pirmininkui. Ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šį ministro atsistatydinimą teikia Respublikos prezidentui. Iki atsistatydinimo pateikimo Respublikos prezidentui ministras ministro pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo atsistatydinimą.
Taigi, įstatyme numatytas terminas, per kurį A. Butkevičius turėtų pateikti S. Skvernelio atsistatydinimą prezidentei Daliai Grybauskaitei, jau baigiasi. Ar tai reiškia, kad ministrui gali tekti atsistatydinimo pareiškimą rašyti dar kartą?
„Sunku komentuoti procedūras. Taip, procedūros numatytos, bet numatyta ir galimybė ministrui pirmininkui pasiūlyti (atsistatydinimo – tv3.lt) pareiškimą pasiimti atgal, tai, kadangi premjero nėra Lietuvoje, tai tos procedūros ir įvykti negali“, – portalui tv3.lt mįslingai kalbėjo S. Skvernelis.
„Jei reikės, tai reikės ir kitą (atsistatydinimo pareiškimą – tv3.lt) parašyti“, – pridūrė iš posto besitraukiantis vidaus reikalų ministras.
Palaikymo laiškus gauna iki šiol
Portalas tv3.lt primena, kad S. Skvernelis trauktis iš Vidaus reikalų ministerijos vadovo posto nutarė, kai sulaukė prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos tiek dėl įvykusio incidento, kai, įtariama, iš policijos komisariato Vilniuje pabėgo ginkluotas asmuo su automatu, tiek dėl netinkamo valstybės vadovų informavimo apie to asmens paieškos operaciją.
Po praėjusį ketvirtadienį vykusios automatu ginkluoto vyri paieškos operacijos S. Skvernelis taip pat įsivėlė į konfliktą su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene. Ji pareiškė, kad operacijos metu per pokalbį telefonu iš ministro negavo informacijos apie įvykį. Tuo metu S. Skvernelis teigė, kad parlamento pirmininkė jam trukdė dirbti.
Po pareiškimo apie atsistatydinimą vidaus reikalų ministras, buvęs policijos generalinis komisaras S. Skvernelis neslėpė sulaukęs pareigūnų profesinių sąjungų, visuomenės paramos ir raginimų nesitraukti iš užimamų pareigų. Ministras sulaukė paramos ir Seime – 75 parlamentarai raštu jį paragino neatsistatydinti.
Pats S. Skvernelis teigė, jog palaikymo laiškus gauna iki šiol. Ministras neslėpė, kad spręsdamas, ar likti poste, atsižvelgs į visuomenės pademonstruotą paramą.
„Viskas turi įtakos. Labiausiai turi įtakos žmonių palaikymas. Čia būčiau nenuoširdus, jeigu sakyčiau, kad tai nieko nereiškia. Tai labai daug reiškia. [...]
Aš tikrai nesitikėjau tokio palaikymo, tokios srities ministro palaikymo. Kai kas darbų nemato, kai kurie nenori matyti, bet tos reformos iš tikrųjų yra sudėtingos ir policijoje kiek buvo, o dabar visą sistemą apima, tai, kad žmonės, visiškai nieko bendro neturintys su sistema, tokį palaikymą parodytų ir tos peticijos elektroninės atsiradimas su 16 tūkstančių parašų, elektroniniai laiškai, skambučiai, tai man visa tai yra labai svarbu. Tie 75 Seimo nariai iš esmės pasitikėjimą išreiškė, nes buvo kalbama apie galimą interpeliaciją, nors ten irgi pagrindai turėtų būti įstatyminiai“, – dėstė S. Skvernelis.
S. Skvernelis nesiryžo komentuoti, kaip jam sektųsi bendradarbiauti su jį kritikuojančiomis Seimo pirmininke ir prezidente, jei jis liktų ministro poste.
„Bandymas padaryti iš manęs konfliktišką politiką tai irgi, švelniai tariant, yra netiesa. Yra nuomonių išsiskyrimas, bet tos nuomonės, kurios skiriasi, yra ginamos argumentais. Jeigu pasakoma, kad „ne“ ir pasakoma „ne“ be argumentų, tik dėl to, kad aš taip manau, tai čia nėra diskusijos. Čia reikia argumentų“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras.
