Apsilankėme viename iš sostinės daugiabučių, kurie įsirengė saulės kolektorius. Jų čia apie dvidešimt. Tačiau namo gyventojai jau penkis metus džiaugiasi mažesnėmis sąskaitomis.
Saulės kolektorius namo gyventojai įsirengė renovuodamiesi namą. Vien už juos, pasak bendrijos pirmininko, sumokėjo beveik 50 tūkst. €, tai sudarė beveik 10-tadalį visos namo renovacijos kainos.
„Nauda, kurią jie mums duoda, tai jie padeda sumažinti karšto vandens išlaidas, nes saulės kolektorių pagalba yra paruošiamas vanduo karštas, kurį gyventojai gali naudotis ir taip nepirkti energijos iš šilumos tinklų už karšto vandens paruošimą“, – pasakoja daugiabučio bendrijos pirmininkas Mantvydas Varnas.
Tokių namų Lietuvoje nėra daug. Pasak pirmininko, jau vien dėl namo renovacijos gyventojams buvo sunku susitarti, ką jau kalbėti apie papildomus kolektorius.
„Pats procesas nebuvo labai sklandus. Gyventojai buvo vieni už, vieni prieš tą renovaciją, nes labai priklauso, kokie yra gyventojai name. Pas mus yra 60 butų, tai gyventojų skaičius nemažas. Kiekvienas turi savo nuomonę, su kiekvienu suderinti pakankamai sudėtinga“, – apie keblumus prasitarė daugiabučio bendrijos pirmininkas.
Bet energetikos ministerija tikisi, kad netrukus į žalią, atsinaujinančių išteklių energiją daugiabučių gyventojams investuoti bus paprasčiau.
Vietoje tokių saulės šilumą renkančių kolektorių, daugiabučių gyventojams siūloma investuoti į saulės elektrines.
Vienoje iš Lietuvos saulės baterijų gamyklų lankęsis energetikos ministras sako, kad iki šiol investuoti į saulės energetiką galėjo nebent individualių namų gyventojai, gaudavę ir maždaug 30 proc. kainos kompensaciją už individualios iki 10 kW saulės elektrines įsirengimą. Ant daugiabučių vietos elektrinėms mažoka, todėl nuo spalio elektrines daugiabučių gyventojai galės statyti bet kur Lietuvoje ir iš jų imti elektrą.
„Elektrą galima gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje vietoje. Ir tai apribota Lietuvos teritorijoje. Kitaip tariant galima gaminti Klaipėdoje, vartoti Vilniuje. Visose mažuose miesteliuose, ten kur žmogus turi sklypą. Jei sklypo neturi, jis galės tiesiog nusipirkti elektrinės dalį, tarkime, keletą tokių saulės panelių, būti jos savininku, turėti dokumentą ir tapti gaminančiu vartotoju“, – tvirtina energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Ministras žada, kad valstybė kompensuos maždaug 30 proc. tokios elektrinės įsirengimo kaštų. O tuomet vartotojui liks susimokėti tik už naudojimąsi elektros tinklais.
„Žmogus, aš manau, sutaupys taip maždaug namų ūkis naudoja 200 kWh per mėnesį, tai jei jis dabar moka vidutiniškai apie 20 eurų, tai taip mokėtų apie 4 €. Tai va taip 16 € per mėnesį ir kokius 200 € per metus“, – saulės energijos privalumais dalijasi Saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis.
„Realiai žmogui esminis dalykas yra tai, kad jei šiuo metu už kilovatvalandę elektros žmogus moka 13 ct vidurkis, tai įsidiegus, tapus gaminančiu vartotoju, šiek tiek investavus 1000-2000€, bus galima už elektrą mokėti iš esmės apie 4 ct.“, – pastebi energetikos ministras.
Vidutinei šeimai, anot specialistų, investicija atsipirktų per 6-erius – 7-erius metus, reikėtų maždaug 12 kv/m ploto modulių. Pavyzdžiui, tokio dydžio elektrinės užtektų aprūpinti maždaug du butus.
