Brangstant dujoms, malkoms ir prognozuojant drastišką elektros kainų šuolį, ima populiarėti saulės šilumos naudojimas.
Individualių namų šeimininkai, įsirengę saulės baterijas arba kolektorius, gali gerokai sumažinti šilumos kaštus karštam vandeniui.
Lietuvoje šilumos gamybos būdas naudojant saulės kolektorius kol kas nėra labai populiarus, tačiau brangstant kitoms kuro rūšims, gyventojai, ypač priemiesčiuose turintys nuosavus namus, juo domisi. Bene pagrindinės priežastys, stabdančios saulės kolektorių įrengimą - gana didelė kaina ir informacijos stygius.
Susimontavo patys.
Lazdijų rajono Agarinių kaimo gyventojo Edmundo Jastramsko šeima jau septynerius metus vandeniui šildyti naudoja tik saulės energiją. Visą gyvenimą energetiku dirbęs vyriškis, išėjęs į pensiją, kartu su žentu Algirdu Kreiza saulės kolektorių susimeistravo patys.
Anot išradingiausio sodiečio titulą pelniusio E. Jastramsko, šis įrenginys jiems kainavo apie 3 tūkst. litų ir jau seniai atsipirko.
Jie savam saulės kolektoriui nenaudojo brangių medžiagų. Įrenginiui prireikė penkių plokščių radiatorių, kuriuos įsigijo iš buvusios pieninės, plastikinių vamzdžių, stiklo, akmens vatos jam apšiltinti ir 300 litrų talpos nerūdijančio plieno vandens rezervuaro.
Vyrai radiatorius nudažė juodai, kad geriau sugertų saulės energiją, apšiltino akmens vata ir uždengė paprastu stiklu. Dabar, kai jau yra stiklo paketų, šilumos efektas būtų dar didesnis, įsitikinęs E. Jastramskas.
Tačiau lazdijiškis nepeikia ir paprasto stiklo. Saulės sušildytu vandeniu jų šešių asmenų šeima naudojasi, kai tik baigiasi šildymo sezonas. Jei saulė šviečia, vienas kvadratinis metras kolektoriaus per dieną 100 litrų vandens sušildo iki 70 laipsnių.
Pasak meistro, įrengiant saulės kolektorių, labai svarbu vandens rezervuarą įrengti kiek aukščiau nei sumontuojami radiatoriai, kad nereikėtų papildomai pirkti cirkuliacinio siurblio. „Ne mažiau svarbu, kad į kolektoriaus stiklus kuo ilgiau šviestų saulė“, - dalijosi įrenginio subtilybėmis E. Jastramskas.
Sumanių vyrų patirtimi netruko pasinaudoti ir kaimynai. Pasikonsultavę su meistru jie irgi įsirengė saulės kolektorių. „Juk labai patogu - nereikia nei elektros, nei krosnies, o gali mėgautis karštu vandeniu“, - tvirtino E. Jastramskas.
Tarnauja 30 metų
UAB „Terma“, veiklą pradėjusi 2000 metais, buvo viena pirmųjų bendrovių šalyje, kuri ėmė montuoti saulės kolektorius individualiems gyvenamiesiems namams. Porą metų užsakovų, norinčių išmėginti naujovę, atsirasdavo vos vienas kitas. Tačiau žmonėms vis daugiau sužinant apie šios rūšies energijos pranašumus, situacija pradėjo pamažu keistis.
„Dabar vidutiniškai kasmet sumontuojame po dešimt naujų objektų, be to, yra klientų, kurie įsigyja tik patį įrenginį, o montuojasi patys“, - teigė bendrovės inžinierius Anatolijus Golubovas.
Pasak jo, saulės kolektoriaus energiją vandeniui šildyti tikslingiausia naudoti pavasarį, vasarą ir rudenį. Tačiau žiemą, kada Lietuvoje saulė nėra labai dažnas svečias, prireiks ir kitokios šilumos energijos.
Saulės kolektorius, sumontuotas ant stogo tinkamai parinktoje vietoje, vandenį gali sušildyti iki 65-70 laipsnių šilumos.
Jeigu užsakovas įsigyja lenkų gamybos saulės kolektorių ir jo šildomu vandeniu naudosis kelių asmenų šeima, įrenginio kaina gali siekti apie 18 tūkst. litų, iš kurių 4-5 tūkst. litų sudarytų montavimo išlaidos.
„Tokia investicija atsiperka maždaug per penkerius metus, palyginti su išlaidomis, kai vandeniui šildyti buvo naudojama elektros energija. Saulės kolektorius tarnauja iki 30 metų, todėl vienkartė jo įsigijimo ir sumontavimo investicija atsiperka keleriopai“, - aiškino A. Golubovas.
Rita Krušinskaitė
