Jaunuolis teigė, kad kartu su draugu vysto verslą, tad jam išvykus atlikti tarnybos, patiriamų nuostolių dydis būtų ne mažesnis kaip 10 tūkst. eurų.
Vis dėlto, teismas tokius šauktinio argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Dėl šio asmens priimti sprendimai buvo pripažinti pagrįstais.
Įvardijo konkrečias sumas
Dovydas I. į teismą kreipėsi dėl 2020 m. liepą priimto sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą.
Vaikinas pabrėžė, kad neatidėjus tarnybos, būtų padaryta neproporcingai didelė žala, kurios būtų galima išvengti.
Prašyme nurodyta, jog kartu su kolega Dovydas I. vysto verslą, dalijasi prisiimtais, su vystomu verslu susijusiais įsipareigojimais. Iš Dovydo I. motinos tiek jis, tiek jo kolega yra paėmę lengvatines paskolas po 9 tūkst. eurų.
Šauktinis paaiškino, jog vystomame versle yra atsakingas už finansus ir reklamą. Jeigu pareiškėjas išvyktų atlikti tarnybos, jo kolega vienas nepajėgtų toliau dirbti. Negalėdami tęsti veiklos, jie negautų pajamų, prarastų visas investicijas (apie 30 tūkst. eurų).
Nutraukus vykdomą verslą atsirastų ir kiti papildomi nuostoliai: 2400 eurų dydžio užstatas (depozitas) pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 2520 eurų dydžio delspinigiai už vėlavimus apmokėti patalpų nuomos sąskaitas.
Dovydo I. teigimu, reikėtų dar 4800 eurų kitiems patalpų nuomotojo nuostoliams padengti dėl netinkamo sutarties vykdymo, dar 3 tūkst. eurų reikėtų įrengtų pertvarų pašalinimui.
Šauktinis nurodė, kad jam išvykus atlikti tarnybos, patiriamų nuostolių dydis būtų ne mažesnis nei 10 tūkst. eurų, neskaičiuojant pradelstų atsiskaitymų pagal paskolos sutartis.
Anot jo, išvykimas atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos reikštų asmeninį bankrotą tiek pareiškėjui, tiek jo kolegai, nes ir taip dėl karantino negavo didelės dalies pajamų bei neturi sukauptų finansinių rezervų, kadangi grąžina skolas.
Argumentai neįtikino
Karo prievolės tarnyba šauktinio skundą išnagrinėjo 2020 m. liepą ir priėmė sprendimą privalomosios karo tarnybos pareiškėjui neatidėti. Tarnyba nurodė, jog prašymas iš esmės grindžiamas vykdoma verslo veikla (pramogų ir poilsio organizavimo srityje).
Nors pareiškėjas iš vykdomo verslo veiklos galimai kilsiančių nuostolių sumą prisiskiria sau, tačiau prašyme atidėti tarnybą nurodė, kad tiek pelną, tiek nuostolius dalinasi kartu su kolega, t. y. atsako solidariai.
Be to, pareiškėjo prašyme atidėti privalomąją karo tarnybą pateikiamas minėtų nuostolių apskaičiavimas nėra pagrįstas, nurodoma tik menama žala. Atrankos komisijos nuomone, pateiktame prašyme nebuvo pagrįsta, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra išskirtinės.
Atkreiptas dėmesys, kad Dovydas I. individualią veiklą įregistravo 2018 m. balandžio 20 d. (būdamas 20 m.), todėl jis esą turėjo įvertinti realią riziką būti šaukiamas atlikti tarnybą vėlesniu laiku. Todėl tarnyba negali būti atidedama remiantis abstrakčiais teiginiais.
Teismas atmetė skundą
Su tokia pozicija sutiko ir teismas, į kurį kreipėsi Dovydas I. Pabrėžta, kad tam tikri nepatogumai asmenims, pašauktiems atlikti privalomąją karo tarnybą, yra tikėtini, tačiau žala ir nepatogumai turi būti vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę šiems interesams.
Teismas pažymėjo, kad turimas darbas ar verslas savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos pareiškėjui atsiradimo fakto, dėl kurio privalomosios karo tarnybos atlikimas būtų negalimas.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad galimų nuostolių riziką prisiėmė pats pareiškėjas, 2018 m. balandžio 20 d. įregistravęs individualią veiklą. Mat šauktinių šaukimas atnaujintas dar 2015 metais.
