Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą Ukrainoje, į Lietuvą, oficialiais duomenimis, atvyko daugiau nei 45 tūkst. pabėgėlių, o dar kelios dešimtys tūkstančių ukrainiečių šalyje gyveno nuo anksčiau.
Pastebėję piktnaudžiavimo atvejus, paramos teikėjai sako prašančiuosius pagalbos stebintys atidžiau ir tikrina, kada jie atvyko į Lietuvą.
Vis dėlto dirbantieji su karo pabėgėliais pabrėžia, kad absoliučiai daugumai atvykstančiųjų tikrai reikia materialinės, piniginės ir psichologinės paramos.
Atvyksta ir grupės vyrų
Migracijos departamento BNS pateikti oficialūs duomenys rodo, kad Lietuvoje iki karo Ukrainoje buvo daugiau nei 30 tūkst. ukrainiečių. Didžiajai jų daliai buvo suteiktas leidimas gyventi šalyje darbo pagrindu.
Realus iki karo Lietuvoje buvusių ukrainiečių skaičius gali skirtis į abi puses, nes dalis jų dėl darbo specifikos galėjo būti užsienyje, dalis Lietuvoje būti nelegaliai.
Daugelis dirbusiųjų Lietuvoje yra žemos kvalifikacijos, dažniausiai įsidarbinantys statybininkais ar krovinių vežėjais.
Kartais jie ir pasirodo centruose, kur karo pabėgėliams teikiama pagalba.
„Kaip sakome – šaukštas deguto gali ir medaus statinę sugadinti. Nes 90 proc. pas mus atvykstančių yra mamos su kūdikiais, yra leliukai ir dienos, ir dviejų, ir penkių. Viskas būtų gerai, bet yra tie papiktnaudžiavimai, tik tiek, kad jie greitai išaiškėja“, – BNS sakė Vilniuje veikiančio ukrainiečių pabėgėlių registracijos centro koordinatorė Rasa Švanienė.
Į šį centrą per parą ateina apie 200 pabėgėlių, o piko metu jų būdavo ir iki 1,2 tūkstančio.
R. Švanienė sakė, kad, siekiant išvengti piktnaudžiavimo parama, specialistai tikrina ukrainiečių išvykimo iš šalies datą, taip pat tikrinama, ar jie iki karo negyveno kitose ES šalyse. Be kita ko, dalies papildomai teiraujamasi, kada jie atvyko į Lietuvą.
Su pabėgėliais dirbantys žmonės teigia kartais pastebintys į registracijos centrus užklystančias vyrų grupes. Jos sukelia klausimų, nes karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams prasidėjus Rusijos invazijai dėl mobilizacijos įvestas draudimas išvykti iš Ukrainos.
Kliaunasi sąžine
Pašnekovė pripažįsta, kad kai kuriais atvejais sunku įvertinti, ar iš tiesų pabėgėliai atvyko prasidėjus karui, ar faktiškai dirbo Lietuvoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse anksčiau.
Jie turi tokias pat teises registruotis ir gauti visas karo pabėgėliams numatytas išmokas, paslaugas.
Centro koordinatorė patikina, kad tuo piktnaudžiaujančių vis dėlto nėra daug.
„Tie, kurie registruojasi atbėgę iš karo ir tie, kurie nėra atbėgę iš karo, kurie jau yra atvažiavę nelegaliai, jie registruojasi tuo pačiu būdu. Viskas priklauso nuo sąžinės: jeigu ateina šeši vyrai, dažniausiai jie pas mus tos paramos tikrai neima. Jie patys verkia, nes mato kuo puikiausiai, kad yra pilnas centras moterų ir vaikų“, – pabrėžė R. Švanienė.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė BNS tvirtino, jog darbuotojai praneša apie dalį besiregistruojančiųjų, kuriems „centrai pradeda patikti ir jie apsilanko dažniau nei reikėtų“.
R. Švanienė patvirtino, kad anksčiau darbuotojai pastebėjo bandymų pagyventi po kelias dienas skirtingų miestų pabėgėlių registracijos centruose bei taip pasiimti paramą kelis kartus.
Ji taip pat sakė, kad kai kurie žmonės ateina į centrą pakartotinai, nes bendros duomenų bazės, kuri leistų operatyviai patikrinti, ar asmuo jau registravosi, nėra.
Centro koordinatorė pasakojo, kad būta atvejų, kai asmenys į Vilnių vyko persiregistruoti iš kitų miestų, ieškodami, kur jiems geriau apsistoti.
Anot jos, tai gali būti susiję su tuo, jog kai kuriuose didmiesčiuose vienam pabėgėliui skiriama didesnė išmoka, nei kitur. Vilniuje ji siekia 252 eurus.
„Vienetai“
Maisto davinius ir 115 eurų vertės maisto korteles pabėgėliams dalijančio Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius Simonas Gurevičius sako, kad daugumai į registracijos centrus atvykstančių žmonių iš tiesų labai reikalinga pagalba. Iš viso organizacija jau išdalino 35 tūkst. kortelių bei dar 42 tūkst. maisto davinių.
Pasak jo, ukrainiečiai už tai dėkoja, klausia, kas bus toliau, tačiau jų svajonė yra kuo greičiau grįžti į Ukrainą.
„Kalbant apie tuos „vienetus“ – jų nedaug, bet dažnu atveju tai yra žmonės, kurie iki šiol dirbo nelegaliai Lietuvoje ir dabar bando tiesiog apsiforminti dokumentus, jie negali grįžti į Ukrainą, tad nori tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Lietuvoje“, – teigė S. Gurevičius.
„Pagal šaukštą deguto tikrai nesinori daryti išvadų apie medaus statinę. Žmonės atvykdami dažnai net daiktų neturi: vienas rankinukas, vaikai ant rankų ir dar mama iš paskos vyresnio amžiaus ateinanti“, – kalbėjo „Maisto banko“ vadovas.
Anot jo, dažniausiai tarp asmenų, kurie atvyko dar iki karo ir dabar siekia registruotis su bendru srautu, yra vairuotojai, statybininkai, Klaipėdos uosto darbuotojai, jie paprastai kreipiasi į Vilniaus ir Klaipėdos centrus.
„Jie pasako, kad jie žinojo, jog čia dalina korteles po 115 eurų ir pagalvoja – kodėl gi ne?“, – pasakojo nevyriausybininkas.
„Ir aš tikrai esu dėkingas savanoriams, kai jie paaiškina, kad mes norime padėti kiekvienam Ukrainos žmogui, bet tikrai nukentėjusiam nuo karo, ir jei padėsime tiesiog kiekvienam žmogui, mūsų galimybes pasibaigs. Ir žmonės supranta“, – tvirtino jis.
