Pagal parengtą Civilinio proceso kodekso pakeitimų projektą, norima įtvirtinti operatyvią ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimo procedūrą, pranešė Teisingumo ministerija.
Anot jos, tai turėtų užkirsti kelią piktnaudžiauti procesu, kai ieškiniai reiškiami nesąžiningai, siekiant pakenkti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu.
„Pritaikius šią procedūrą ir nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį jau pradiniame proceso etape palikus nenagrinėtą, nebūtų eikvojami proceso šalių ir teismo laiko bei finansiniai ištekliai, atsakovui netektų patirti nepagrįstų reputacinių pasekmių“, – teigiama ministerijos pranešime.
Kuria pagalbos mechanizmą
Numatoma, kad preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo procedūra būtų taikoma tais atvejais, kai to paprašytų atsakovas, manydamas, jog ieškiniu siekiama pakenkti jo „vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos“.
Gavęs tokį prašymą ir preliminariai įsitikinęs jo pagrįstumu teismas jo kopiją persiųstų ieškovui, šis privalėtų per 14 dienų pateikti atsikirtimą.
Per 30 dienų teismas turėtų išnagrinėti visus argumentus ir nuspręsti, ar ieškinys prieš žurnalistą ir viešojo intereso gynėją pagrįstas, ar ne. Pirmuoju atveju ieškinys būtų nagrinėjamas teisme įprasta tvarka, antruoju – byla stabdoma.
„Čia kaip skaistykla, tarpinė stotelė – arba į tą pusę, arba į tą pusę“, – naują procedūrą palygino vienas iš projekto iniciatorių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Sprendimą dėl ieškinio nepagrįstumo būtų galima apskųsti, o pašalinus aplinkybes, dėl kurių ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turėtų teisę pakartotinai kreiptis į teismą.
Pasak darbo grupės vadovo Vytauto Kernagio, šiuo metu dar kuriamas valstybės pagalbos mechanizmas persekiojamiems asmenims.
„Dar norėtume sugalvoti mechanizmą, (...) kad valstybė atsiliepimus į ieškinį padėtų atsakovams nemokamai suformuluoti“, – antradienį per spaudos konferenciją Seime sakė politikas.
Švelnesnė atsakomybė už šmeižtą
Darbo grupė taip pat siūlo dekriminalizuoti nusikalstamą veiką, numatančią baudžiamąją atsakomybę už tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimą.
Anot Teisingumo ministerijos pranešimo, numatoma švelninti baudžiamąją atsakomybę ir už šmeižimą. Būtų baudžiama tik už šmeižimą per visuomenės informavimo priemones ir už melagingą informaciją, kad neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Pagal Baudžiamojo kodekso pataisas, už tai grėstų viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų.
Dabar už tai numatytas laisvės atėmimas iki dvejų metų.
„Parengtais Civilinio proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektais siekiama apsaugoti žurnalistus ir pilietinės visuomenės atstovus nuo nepagrįstų ieškinių, kuriais juos už kritiką siekiama cenzūruoti ar nutildyti, apkraunant teisminės gynybos išlaidomis“, – nurodoma ministerijos pranešime.
Pasak L. Kasčiūno, žurnalistų ir kitų asmenų persekiojimas dėl jų darbo, naudojant teismus, žinomas pasaulyje. Apie kovą su tuo kalbama ir Europos Sąjungoje.
„Tie reiškiniai, kurie vyksta pasaulyje, kai žiniasklaidos atstovai, kiti viešąjį interesą ginantys asmenys yra iš esmės bauginami milžiniškais ieškiniais, tie procesai atėjo ir į Lietuvą“, – sakė jis.
V. Kernagio teigimu, darbo grupės veikloje dalyvavo visų frakcijų parlamentų atstovai, todėl jis tikisi, kad projektai sulauks didelio palaikymo Seimo salėje.
