Prasidėjus šiltesniems orams, vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore, todėl iškyla didesnė tikimybė susitikti su gyvūnais, kurie gali sukelti grėsmę mūsų sveikatai ar net užkrėsti pasiutlige.
Šia liga užsikrečiama, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja, apdrasko arba vien tik apseilėja pažeistą odą. Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau - Centro) specialistai pastebi, kad atėjus pavasariui vis daugiau žmonių kreipiasi dėl gyvūnų apkandžiojimų. Vien per šiuos metus tokių atvejų užregistruota 61 Panevėžio miesto ir 17 Panevėžio rajono gyventojų tarpe.
2009 metais dėl įkandimų, apseilėjimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais kreipėsi 625 apskrities gyventojai, iš jų 165 vaikai. Daugiausia nukentėjusiųjų užregistruota Biržuose (25,5 atvejo/10000 gyventojų) bei Kupiškyje (25 atvejai/10000 gyventojų), mažiausia - Pasvalyje (16,8 atvejo/10000 gyventojų). Pagal sužalojusių gyvūnų rūšį daugiau nei pusė (57 proc.) suaugusių žmonių ir 22,6 proc. vaikų nukentėjo nuo šunų įkandimų.
Daugiau nei 75 proc. nukentėjusių buvo apkandžioti savų gyvūnų, nežinomų gyvūnų - 23 proc., pasiutusių - tik 1,44 proc.
Centro specialistai pataria: įkandus, apdraskius ar apseilėjus įtartinam gyvūnui, pirmiausia įkandimo vietą nuplauti stipriu ūkiško muilo skiediniu ir dezinfekuoti jodu ar spiritu. Po to kreiptis į medikus, kurie apžiūrės žaizdą bei suteiks būtinąją pirmąją pagalbą. Įtarus pasiutligę, nukentėjusysis paskiepijamas nuo šios ligos. Skiepai - vienintelis pasiutligės profilaktikos būdas, kai apkandžioja sergantis ar nežinomas gyvūnas. Labai svarbu yra sužinoti sužalojusio gyvūno savininko adresą, pavardę, telefoną, ar gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės. Šie duomenys svarbūs gydytojui, skiriant skiepus nuo pasiutligės. Pasiutligė nustatoma, įvertinus įkandimo duomenis, simptomus, ištyrus įkandusio gyvūno smegenis ir nustačius, kad gyvūnas sirgo pasiutlige. Susirgęs gyvūnas užmigdomas ir gabenamas į veterinarijos laboratoriją. Jei ligos požymių nėra, gyvūnas izoliuojamas ir stebimas 10 parų. Žmonių rūbai, lietę pasiutusį gyvūną ar užteršti seilėmis, turi būti virinami ar dezinfekuojami.
Centro specialistai ragina visus žmones būti budriems, vengti kontaktų su nežinomais, keisto elgesio gyvūnais, o įvykusį sąlytį įvertinti kaip pavojų gyvybei. Siekiant išvengti pasiutligės, reikėtų neerzinti nepažįstamų šunų, paisyti apie piktus šunis įspėjančių ženklų. Pamačius keisto elgesio laukinį ar naminį gyvūną, reikia stengtis jo neliesti, apsiginti lazda ar kitomis priemonėmis, kurias po to reikia sudeginti. Jei užmušėte gyvūną - nelieskite jo, o skubiai kvieskite veterinarijos specialistus, kurie išveš ištirti gyvūną ir atliks visas profilaktines priemones židinyje.
