„Šiai dienai nustatyta, kad buvo pasisavinta daugiau nei 42 mln. eurų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė tyrimą koordinuojančios Europos prokuratūros prokuroras Darius Karčinskas.
„Greta paminėtos nusikalstamos veikos buvo padaryta eilė kitų nusikaltimų. Todėl baudžiamoji byla pasipildė dar eile Baudžiamojo kodekso straipsnių“, – pridūrė jis.
Anksčiau teisėsauga skelbė, jog Š. Stepukonis galėjo neteisėtai pasisavinti mažiausiai 27 mln. eurų iš fondo įmonių, iš kurių apskritai galėjo dingti apie 40 mln. eurų.
Didžiąją dalį pralošė Estijos lažybininkei
Pask prokuroro, tyrime įtarimai dėl neteisėtos komercinės ūkinės veiklos Lietuvoje pareikšti ir Estijos kompanijai „OB Holding 1“ – joje Š. Stepukonis pralošė didžiausią dalį – apie 31 mln. eurų.
„Mes gavome duomenų, kad Š. Stepukonis lošė Estijos lošimų bendrovėje, kuri neturėjo licencijos Lietuvoje. Dėl to siekdami susigrąžinti lėšas pradėjome dar vieną tyrimą dėl neteisėtos komercinės veiklos Estijos bendrovės atžvilgiu, ikiteisminiame tyrime yra priimti atitinkami procesiniai sprendimai“, – spaudos konferencijoje sakė prokuroras.
Dar 5 mln. eurų Š. Stepukonis pralošė Lietuvos lošimų bendrovėje „Olympic Casino Group Baltija“, apie 6 mln. eurų – nesėkmingai investuota į Vengrijos finansų maklerio įmonę „Interactive Brokers Central Europe“ (dabar – Airijos „Interactive Brokers Ireland“).
Pasak prokuroro, Lietuvos lošimų bendrovė, tyrimo duomenimis, turėjo ir galėjo suprasti, jog Š. Stepukonis statė pinigus, kurių negalėjo įgyti teisėtai, todėl laikinai apribotos įmonės sąskaitos: „Siekiant užtikrinti būtent ikiteisminiame tyrime galimą turto konfiskavimą.“
„Didelis dėmesys ikiteisminiame tyrime skiriamas ne vien nusikalstamu būdu gauto turto pasisavinimui, bet ir nusikalstamu būdu įgyto turto susigrąžinimo procesui“, – kalbėjo D. Karčinskas.
Prokuroro teigimu, „Olympic Casino“ ir „OB Holding“ pritaikytas turto areštas, tačiau neatskleidė, kokios sumos areštuotos.
„Galite nujausti pagal lošimus“, – tepasakė jis.
Klaidingai vedė apskaitą, melavo apie turtą
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Rolandas Kiškis teigė, kad Š. Stepukonio pasisavintų lėšų tyrime baigta įrodymų ir faktinių duomenų rinkimo stadija, dabar jie bus vertinami.
Pasak jo, pareigūnai išanalizavo „turbūt šimtus terabaitų“ duomenų, dešimtis bankų sąskaitų, atliko aštuonių įmonių ūkinės ir finansinės veiklos analizę.
„Lieka visų surinktų duomenų vertinimas ir išgryninimas prieš pereinant į (...) ikiteisminio tyrimo baigimą“.
Anot D. Karčinsko, „optimistiniu variantu“ baigiamoji ikiteisminio tyrimo stadija galėtų būti šių metų pabaigoje.
Jo teigimu, tyrimo metu pareigūnai surinko beveik visą reikiamą informaciją ir iš Estijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir Vengrijos pareigūnų.
Pasak prokuroro, Š. Stepukonis įtariamas apgaulinga buhalterine apskaita įmonėse, iš kurių galimai buvo neteisėtai pasisavintos lėšos.
Taip pat pradėtas tyrimas dėl neteisėtų duomenų apie pajamas ir turtą teikimo, gavus informacijos, jog įtariamasis, siekdamas išvengti mokesčių, klaidino Valstybinę mokesčių inspekciją apie savo pajamas ir turtą.
„Kalba eina apie deklaracijas dėl gautų pajamų ir turto. Konkrečių sumų minėti nenorėčiau, nes ikiteisminis tyrimas dar atliekamas“, – teigė D. Karčinskas.
Tyrimas vyksta ir dėl 3,9 mln. eurų pervedimo į jo sąskaitą iš „BaltCap“ fondo Lenkijos įmonės „EN Efficiency“ už neva akcijų pardavimą.
Š. Stepukonis bendradarbiauja
Įtariama, kad didžiąją dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis pralošė. Ketvirtadienį prokuroras teigė, jog įtariamasis „bendradarbiauja ikiteisminiame tyrime, duoda parodymus“.
„Jis neneigia savo kaltės“, – sakė D. Karčinskas.
Anksčiau D. Karčinskas sakė, kad duodamas parodymus įtariamasis „pilnai neneigia“ kaltės, tačiau pateikia savo įvykių versiją.
Š. Stepukoniui šiuo metu yra paskirta intensyvi priežiūra, teismo sprendimas galioja iki kovo 20 dienos.
Pasak D. Karčinsko, teismo bus prašoma šį terminą pratęsti dar trims mėnesiams.
„BaltCap“ su jos fondo „BaltCap Infrastructure Fund I“ investuotojais pernai lapkritį sutarė dėl dingusių 40,4 mln. eurų, kuriuos galimai pasisavino Š. Stepukonis, atgavimo, tačiau šio plano nekomentuoja.
Dėl Š. Stepukonio lošimų „Olympic Casino“ – 8,4 mln. eurų bauda
Lošimų bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ dėl buvusio investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerio Šarūno Stepukonio lošimų Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) skyrė beveik 8,4 mln. eurų baudą.
Pasak LPT vadovo Virginijaus Daukšio, bauda skirta už pažeidimus, susijusius su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos bei azartinių lošimų įstatymų pažeidimais. Iš viso nustatyti penki pažeidimai.
„Nustatyta, kad „Olympic Casino Group Baltija“ nesiėmė pakankamai priemonių nustatyti lėšų, kurias Šarūnas Stepukonis, naudojo lošimams, kilmę. Bendrovės taikytos priemonės, skirtos nustatyti, ar kliento lėšos nėra gautos iš nusikalstamos veiklos ar dalyvaujant tokioje veikloje, buvo nekokybiškos ir nepakankamos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Daukšys.
Anot jo, Š. Stepukonis Lietuvos bendrovėje lošė nuo 2016 metų gruodžio iki 2021 metų birželio.
Pasak LPT vadovo, kliento operacijų stebėsena bendrovėje buvo formali, ji nesiėmė veiksmų analizuoti operacijas ar apie jas pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT): „Nepaisant akivaizdžių požymių, kurie turėjo sukelti įtarimus“.
„Vietoje to pastangos buvo nukreiptos priešinga kryptimi, skatinti Š. Stepukonį dar daugiau lošti“, – sakė V. Daukšys.
Anot LPT, patikrinimo metu taip pat buvo surinkti įrodymai, kad Š. Stepukonio lošimas buvo neatsakingas.
„Tą turėjo pastebėti ir lošimų bendrovė. Juolab kad klientui buvo priskirtas asmeninis vadybininkas, matęs visas jo operacijas“, – rašoma LPT pranešime.
„Vietoj aiškinimosi, ar Š. Stepukonis neturi problemų su lošimu arba priežiūros tarnybos informavimo, „Olympic Casino“ skatino jį lošti dar daugiau. Jam buvo paruoštas individualus skatinimo paketas. Iš viso tam skirta 1,3 mln. eurų. Ši premija galėjo būti išleista tik lošimams. Taip pat skirtos kitos skatinimo priemonės“, – pranešime sakė V. Daukšys.
Nuo 2021 metų vidurio lošimų bendrovės Lietuvoje nebegali skirti savo klientams paskatinimų, kuriuos šie vėliau praloštų. Anot LPT, prieš įsigaliojant šiam sugriežtinimui Š. Stepukonio virtualūs lošimai iš Lietuvos buvo perkelti į Estiją, kur ir toliau buvo leidžiama skatinti lošėjus, taip išvengiant Lietuvos reguliuotojo priežiūros.
„Eiliniam lošėjui iš Lietuvos pabandžius nueiti ir užsiregistruoti estiškoje „Olympic Casino“ svetainėje, jis būtų nukreipiamas į lietuvišką svetainę. Tačiau Š. Stepukonio atveju nukreipimas nebuvo vykdomas. Šios aplinkybės yra ikiteisminio tyrimo dalis“, – teigia LPT.
Nustatyta, kad žala siekė 6,4 mln. eurų – tiek, kiek Š. Stepukonis pralošė „Olympic Casino“ Lietuvoje. Apskaičiuojant baudą buvo atsižvelgta į sunkinančią aplinkybę – bendrovė nebendradarbiavo su tarnyba patikrinimo metu.
LPT taip pat praneša peržiūrėjusi savo procedūras, pakoregavusi vidaus tvarką, leidžiančią dažniau tikrinti bendrovių veiklą.
Be to, Finansų ministerija atliko LPT veiklos auditą. Jo metu esminių veiklos trūkumų nenustatyta. LPT atsižvelgė į audito rekomendacijas ir daugiau žmogiškųjų išteklių skyrė pinigų plovimo prevencijos funkcijoms.
Prokuroras prašo teismo dar pratęsti Š. Stepukonio intensyvią priežiūrą
Prokuroras prašo dar trims mėnesiams pratęsti maždaug 42 milijonų eurų pasisavinimu įtariamam buvusiam „BaltCap“ fondo partneriui Šarūnui Stepukoniui jau beveik metus taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas BNS patvirtino kovo 5 dieną gavęs Europos Prokuratūros deleguotojo prokuroro Dariaus Karčinsko pareiškimą dėl Š. Stepukoniui skirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – pratęsimo dar trims mėnesiams.
Teismo posėdis, tikėtina, vyks penktadienį, kovo 7 dieną.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą intensyvios priežiūros terminą ikiteisminio tyrimo teisėjas gali daugiausia pratęsti iki trijų mėnesių, o pratęsimų skaičius neribojamas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
