Mums įprastas, centralizuotas, tinklas tai, kai yra viena ar kelios elektrinės visoje Lietuvoje, kurios tiekia energiją vartotojams. Šiuo metu sparčiai vystomos ir prijungiamos prie tinko vėjo ir saulės elektrinės. Tai reiškia, kad atsiranda labai daug mažos galios elektrinių tinkle, kurių gamyba priklauso nuo oro sąlygų. Staiga nukritus ar atsiradus gamybai, tinklas išsiderina – patys vartotojai neretai nesupranta, kokią poziciją jie užima šiame tinkle.
Decentralizuotas tinklas yra nestabilus, jame kyla disbalansas, nes per kelias minutes gali atsirasti energijos perteklius arba trūkumas. Saulės elektrinė per 15 sekundžių gali pereiti nuo maksimalios galios iki beveik nulinės energijos generacijos. Elektros kainos kinta net kelis kartus per vieną parą, priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos. Kainos įvairiu paros metu gali skirtis ir 10 ar net 20 kartų. Taip pat būna momentų, kai elektros kaina neigiama. Taip pat populiarėjantys elektromobiliai sukuria elektros tinklo perkrovas, kuomet gyventojai vienu metu pradeda krauti daug automobilių. Rinkoje atsiranda elektros energijos kaupikliai, keliantys daugybę klausimų vartotojams.
„Negalime pamiršti ir sukurtos naujos balansavimo pajėgumų rinkos. Faktas – žaliosios energetikos tik daugės. „Litgrid“, AST ir „Elering“ atliko skaičiavimus, koks bus šių paslaugų poreikis. Bendras reikiamas balansavimo pajėgų kiekis 2025 m. sieks iki 1512 MW, kurių dalis bus užtikrinama operatorių turimais pajėgumais, pavyzdžiui, energijos kaupikliais, tačiau 80 proc. šio poreikio bus perkama rinkoje. Po sinchronizacijos prie šio kiekio prisidės ir 25 MW dažnio išlaikymo rezervo poreikis. Atsinaujinančios energetikos proveržis lemia, kad iki 2031 m. šis poreikis sparčiai augs“, – teigia „Litgrid“. Tinklų požiūriu problemų tik daugės. Žalia energetika – naudinga, tačiau tinklui ji – katastrofiška ir dabar esantis disbalansas tik didės.
Tinklo disbalansas bus šalinamas perkant balansavimo paslaugas aukciono būdu, todėl eiliniam vartotojui gali kilti klausimas – ar jis mokės už būsimą balansavimą, o gal bus galima iš to uždirbti? Taip pat – ar bus įmanoma naudoti pigiausią elektros energiją? Atsakant į juos pirmiausia svarbu suvokti, kad patys vartotojai turės daryti pokyčius – norint išlikti konkurencingais teks keistis. Pirmiausia, taps būtina keisti savo energijos vartojimo įpročius, didinti lankstumą – nenaudoti elektros, kuomet ji brangiausia arba apskritai sustabdyti vartojimą tam tikru paros metu. Toks vartojimo stabdymas, kai yra balansavimo poreikis, galbūt padės padengti visos likusios dienos elektros sąnaudas.
Taip pat vartotojams reikės įgyvendinti techninius pokyčius – patiems paruošti savo elektros ūkį. Pavyzdžiui, perprogramuoti šaldymo įrangą, kad ji neveiktų, kai bus balansavimo poreikis.
Lankstumą labai padidina ir elektros kaupikliai. Šiuo metu norint jį įsirengti dar sudėtinga paskaičiuoti finansinę naudą ir atsipirkimo laikotarpį. O norint dalyvauti balansavime bus būtina sudaryti sutartį su agreguotojais ir įsigyti jų reikalavimus atitinkančią įrangą. Galiausiai – įsidiegti energijos valdymo sistemas.
Paskaičiuoti kaupiklio naudą galima apytiksliai. Tarkime, neišmanus, hibridinis inverteris, veikiantis su savo baterija, atsiperka per 20,9 metų. Naudojant išmanųjį kaupiklį bei algoritmus, kurie lygina „Nordpool“ kainas, jis atsiperka per 9,2 metų. Jei minėta baterija dar ir dalyvauja balansavime, atsiperkamumo laikas sutrumpėja iki 4 metų.
Planuojantiems įsigyti lankstumo bateriją, yra dar viena gera žinia. Bus suteikiama parama, siekianti 6,4 mln. eurų, iš kurios vartotojams bus skiriamos gana nemažos sumos. Gavus tokią paramą atsipirkimo laikas net neprisijungus prie balansavimo, sutrumpėtų iki 5 metų.
Pokyčiai laukia ir gamintojų. Žaliosios energijos parkai Lietuvoje jau dabar galvoja apie kaupiklių įsirengimą, kad galėtų dalyvauti balansavime arba energiją parduoti brangiau.
Faktas tas, kad vartotojai jau dabar turi keisti savo vartojimo įpročius, suteikti savo vartojimui lankstumo. Tik taip atsiras galimybė vartoti elektrą, kai ji yra pigi ir nevartoti kainoms pakilus. Atsiradus balansavimo poreikiui iš tinklų, reikėtų susikurti galimybę tam tikrą laikotarpį apskritai nevartoti elektros. Kitu atveju rinkoje būsime nekonkurencingi.
