Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis kainomis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, antrąjį ketvirtį smuko 3,7 proc., o per pirmąjį pusmetį – 0,6 proc. Vis dėlto V. Šapoka teigia, kad, nors šie rodikliai suteikia santūraus optimizmo apie ateitį, nereikėtų džiaugtis per anksti.
„Turime būti labai atsargūs“
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad santūraus optimizmo apie ateitį tai suteikia, tačiau tik labai santūraus. Daug kas priklausys nuo pandeminės situacijos. Kas lėmė, jog iš tiesų Lietuva tą šoką stebėtinai gerai atlaikė, tai tiek finansinis stimulas, kalbant apie darbo vietų, pajamų išsaugojimą. Antra, greitai atsistatė lūkesčiai tiek gyventojų, tiek įmonių. <...>
Tačiau situacija gali labai greitai pasikeisti, jei keisis situacija, susijusi su pandemija. Todėl turime būti labai atsargūs. Jeigu reikės, taip, žinoma, galima viską perplanuoti. Tačiau turime laikytis aiškios strategijos, negalime praleisti šanso transformuoti ekonomiką ir iš krizės išeiti stipresniais“, – žurnalistams ketvirtadienį prezidentūroje kalbėjo V. Šapoka.
Kalbėdamas apie 2021 metų valstybės biudžetą, V. Šapoka akcentavo, kad jo projektas turi būti saugus, nes nežinia, kiek laiko ir išteklių gali pareikalauti kova su Covid-19.
„Mes turime parengti saugų biudžetą, kadangi aplinka yra neapibrėžta. Kadangi nežinome, kiek laiko tęsis pandemija, biudžetas turi būti saugus, skolos valdymas turi būti konservatyvus. Mes turime sparčiai artėti link grįžimo į buvusią padėtį, negalime jos auginti“, – kalbėjo ministras.
Nori efektyviai panaudoti lėšas
Europos Sąjungos vadovai po keturias dienas trukusių derybų praeitą savaitę susitarė dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su devynių ministerijų vadovais aptarė derybų rezultatus dėl naujojo Europos Sąjungos biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo. Susitikime dalyvavo Finansų, Žemės ūkio, Aplinkos, Ekonomikos, Krašto apsaugos, Švietimo, Energetikos, Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijų vadovai.
Po susitikimo prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė akcentavo, kad prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, jog Lietuva sugebės iš Europos Sąjungos gautas lėšas išnaudoti efektyviai, o ne ištaškyti.
„Kalbėdamas su ministrais prezidentas nurodė, kad jo prioritetas yra, kad tos lėšos, kurios bus skiriamos ateities metams, bus tinkamai ir skaidriai panaudos, kad jos nebūtų ištaškytos mažos pridėtinės vertės projektams, kad jos būtų panaudotos reformoms“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.
Prezidentas prioritetu nurodo ekonomikos transformaciją, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą, išskirtinį dėmesį švietimui ir moksliniams tyrimams.
Istorinis žingsnis
Briuselyje patvirtintas sprendimas pagalbą nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims skirti iš bendros 750 mlrd. eurų paskolos yra istorinis žingsnis gilesnės ES fiskalinės integracijos link. ES lyderiai taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021–2027 metų ES biudžetą.
Diplomatų teigimu, įvertinus abi priemones, bendra europinė parama Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje bus 1,7 mlrd. eurų didesnė nei 2014–2020 metų biudžete.
Derybų maratono pabaigoje Baltijos šalims ES biudžete pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams. Lietuvos ūkininkams išmokos pakils nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais.
