Prasidėjus išskirtinės vertės kultūros paminklo – Sapiegų rūmų Vilniaus Antakalnyje – restauravimo darbams, kartu tęsiami ir pastato tyrinėjimai. Restauravimo projekto vadovas architektas restauratorius Evaldas Purlys, pirmajame rūmų aukšte šalindamas tinko sluoksnį, aptiko unikalų Sapiegų epochos ženklą – lentelę su lotynišku užrašu.
Rezidencijos klestėjimo laikais ji puošė rūmų fasadą. Puikiai išlikusioje lentelėje parašyta: „Antakalnis nuo seno didvyrių poilsis. Iš griuvėsių pakilę didžiuliai rūmai kare pavargusį ramioje taikoje saugos. 1691 Viešpaties metai“. Pasak E.Purlio, pastato viduje ši lentelė buvo įmūryta lenkmečiu, kai 1927-1928 metais vyko rūmų rekonstrukcija.
E.Purlys džiaugiasi ir neseniai aptiktais polichromijos elementais ant langokraščių bei autentiška tualetų sistema laiptinėse. Vienoje iš laiptinių ji gerai išsilaikiusi, kitoje išlikusi tik žemutinė dalis. Labiausiai restauratorių nustebino šioje sistemoje panaudoti keraminiai vamzdžiai su glazūruotu vidumi, liudijantys apie itin modernius sprendimus. E.Purlys teigia iki šiol nieko panašaus to laikmečio statiniuose neregėjęs.
Kultūros paveldo departamento, administruojančio Sapiegų rūmus, direktorė Diana Varnaitė sako, kad naujausi atradimai yra ypatingos vertės: „Juk restauruojamas būtent barokinis rūmų raidos periodas. Nuosekliai atliekami tyrimai atskleidžia vis daugiau baroko verčių ir grožio. Sutvarkius rūmus, ketinama paversti juos Vilniaus baroko centru, kuris reprezentuotų šią kultūrą.“
Kadaise čia gyveno vieni galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų – Sapiegos, įtakingų politikų bei žymių karo vadų šeima, daug nusipelniusi ir krašto kultūrai. Antakalnyje Sapiegos įsikūrė XVII a. pradžioje, kai tuometinis LDK kancleris Leonas Sapiega įsigijo palyginti dar nedidelį žemės sklypą. Vėliau pastatytus reprezentacinius Sapiegų rūmus supo 8 ha parkas, kartu su rūmais sudaręs vieningą barokinį ansamblį. Visa Sapiegų valda apėmė teritoriją nuo Neries upės Vakaruose, Antakalnio kalvas, o Rytuose ribojosi su Rokantiškių seniūnija, nusidriekusia prie Vilnios upės krantų. Pietuose Sapiegų žemės ribojosi su LDK didikų Pacų valdomis.
Pritaikant Sapiegų rūmus viešajai kultūrinio turizmo infrastruktūrai, numatyta išsaugoti pastato tūrį, barokinio laikotarpio planinę struktūrą, skliautus, sienų konstrukciją, rūsius, jų skliautus ir struktūrą, sraigtines laiptines, barokinio laikotarpio fasadų dekorą ir jų liekanas.
Projektui skirta per 8 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Atnaujinus rūmų išorę, bus imamasi tvarkyti jų vidų. Pirmas projekto įgyvendinimo etapas turėtų būti baigtas 2014 m. vasarį.