Pristatydamas pagrindines veiklos kryptis ateinantiems 5 metams ką tik išrinktas VUL Santaros klinikų direktorius prof. Tomas Jovaiša nurodė turintis tris pagrindines žinutes pacientams.
„Pirma žinutė, mes kaip organizacija labai norime teikti daugiau paslaugų – tiek ambulatorinių paslaugų, konsultacijų, tiek dienos chirurgijos paslaugų, kitų paslaugų, tokių kompleksinių kaip širdies chirurgija.
Ribojantys veiksniai yra keli. Pirmas jų – pavadinsime jį valstybės užsakymu. Turime sutartį su ligonių kasomis, kuri numato paslaugų apimtis ir sumą, už kurią galime teikti paslaugas. Pinigai yra lygu atlyginimai. Tai jei sutartis yra apribota tam tikrame lygyje, tai daugiau pinigų nusamdyti daugiau žmonių daugiau darbo valandų šiandien galimybių neturime“, – konstatavo jis pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
Pasak jo, vis tik džiugu, kad viena žinia yra pozityvi. „Atsiranda prioritetinės sritys, kur valstybė Sveikatos apsaugos ministerijos, ligonių kasų asmenyje yra įvardiję daug paslaugų, kurios yra prioritetinės ir kurioms apribojimų bus taikoma mažiau“, – sakė T. Jovaiša.
Pasak jo, tai yra naujiena: „Šie metai yra pirmieji, kada prioritetinių paslaugų spektras yra didesnis. Ir mūsų noras kaip organizacijai atliepti tai ir bandyti kažkiek greičiau padidinti bent prioritetinių paslaugų teikimą.“
Nėra tikslo visus priimti į Santaros klinikas
Vis tik direktorius teigė, kad atliepti visų pacientų lūkesčius nėra realus scenarijus.
„Ar galėsime visada atliepti visų pacientų lūkesčius atvykti konsultacijai į Santaros klinikas? Turėtume būtų realistais. Tikrai negalėsime to padaryti ir tikriausiai tai neturėtų būti tikslas. Lietuvos ligoninių reformos tikslas yra tai, kad pacientai gautų didžiąją dalį ypač pirminių, antrinių paslaugų arti namų, kad tos paslaugos geros ten“, – kalbėjo T. Jovaiša.
Direktorius pridūrė, kad kaip prioritetinės sritys yra išskirtos ambulatorinės paslaugos, tai – dienos chirurgija, taip pat onkologija, širdies ir kraujagyslių ligų gydymas – tiek intervencinės kardiologijos, tiek širdies chirurgijos.
„Taip pat yra dalis ortopedijos paslaugų, kur turime ypač dideles laukimo eiles, pavyzdžiui, sąnarių protezavimui. Kaip suprantate, tokio dydžio organizacijoje labai greitai padidinti apsukas sudėtinga, nes ir dabar savo žmones išnaudojame labai efektyviai, jie dirba daug, turime padalinių, kurie dirba perdegimo režimu. Todėl tvarus tokių paslaugų didinimas užtruks laiko“, – konstatavo direktorius.
Gydytojų atlyginimai atsilieka ir 1 tūkst. eurų
T. Jovaiša akcentavo, kad vis tik pats pirmas ir vienas iš pačių svarbiausių kitų metų darbo aspektų yra ligoninės darbuotojai.
„Žinome, kad yra daug nerimo, tokie dalykai kaip darbo užmokesčio atspirtis – ji palaipsniui didėjo per pastaruosius kelis metus. (...) Jei lygintume su kitomis viešojo sektoriaus įstaigomis, tai yra poliklinikomis ir ligoninėmis, Santaros klinikų gydytojai uždirbdavo tarp 400 ir 500 eurų mažiau nei 10 geriausius atlyginimus mokančių viešojo sektoriaus gydymo įstaigų 2021 m. Pernai ta atskirtis padidėjo ir yra daugiau nei 1 tūkst. eurų“, – nurodė jis.
Siekiant pasivyti kitų įstaigų atlyginimus klinikų direktorius pristatė naujovę – ruošiamos inovatyvios papildomo darbo sutartys.
„Žinome, kad daug mūsų kolegų tuos papildomus pinigus siekia uždirbti kitur, kitose ligoninėse, tai, be abejo, prisideda ir prie jų perdegimo. Tai norime sukurti sąlygas papildomus darbus dirbti čia, Santaros klinikose, taip mažinant jų bendrą krūvį, nuovargį, perdegimą ir prisidedant prie finansinės gerovės“, – dėstė naujasis klinikų vadovas.
Jis nurodė, kad jau šiemet numatyta 26 mln. eurų investicijų atlyginimams kelti, tačiau tai nėra pakankama: „Tai atrodo didelė suma, bet kai žiūri į ją suvokiant, kad turi padalinti daugiau nei 6 tūkst. darbuotojų, kiekvienam realiai gaunasi nebe taip daug. Jei mums pavyks pagerinti mūsų ekonominį tvarumą, norėtųsi panašaus dydžio žingsnius pakarto bent vieną ar du kartus per šią kadenciją.“
Didžiausia problema – žmonių stoka
Paklaustas, ar tokios sutartys sudarytų prielaidą ir eilėms mažėti, mat dabar situacija tokia, kad tie patys gydytojai dirba tiek viešosiose, tiek privačiose gydymo įstaigose, T. Jovaiša konstatavo, kad konkuruoti dėl darbuotojų neišvengiamai tenka.
„Manau, privati medicina irgi turi savo rolę Lietuvos sveikatos sistemoje ir ji gerai ją atlieka. Tai, kad mes visi konkuruojame dėl tų pačių darbuotojų, irgi yra tiesa. Manau, kad efektyviau išnaudojant infrastruktūrą galime tą padaryti ir apie minėtus papildomus darbo kontraktus – norime pasiūlyti sąlygas, kurios motyvuotų daugiau paslaugų teikti čia ir, manau, kad galėtume per tą patį laiko vienetą jų suteikti daugiau.
Bet labai svarbu pabrėžti, kad šiandien eilės Vilniaus mieste infrastruktūros prasme – operacinių, kompiuterinių tomografų, magnetinio rezonanso aparatų, jų yra pakankamai. Eilių problema nėra infrastruktūros stoka, o žmonių, kurie dirba toje infrastruktūroje ir su tais aparatais. Jau minėjau apie valstybės užsakymą – jam didėjant valstybės per kažkokį laiką galime prisitraukti daugiau žmonių ir padaryti daugiau paslaugų“, – kalbėjo prof. T. Jovaiša.
Dėmesys vaikų ir mamų centrui
Jis taip pat teigė manantis, kad vaiko ir mamos sveikatos priežiūra ilgą laiką buvo atsieta, vystoma atskirai.
„Neabejoju, kad tiek vaikų, tiek mamų sveikatos priežiūrai būtų žymiai geriau, jei tai būtų integruota ir per šių penkerių metų kadenciją planas yra sukurti būtent tai“, – sakė T. Jovaiša.
„Norėtumėme turėti vaikų ligoninę, vaikų ir mamos sveikatos centrą, kuris būtų tarptautinio lygio“, – pridūrė Santaros klinikų vadovas.
T. Jovaiša tarp prioritetų nurodė esamų padalinių išlaikymą ir vystymą.
„Yra keletas sričių, kur, tikiu, mes galime būti ne tik regioniniai Lietuvos lyderiai, bet ir tarptautiniai lyderiai. Visų pirma, norisi pažymėti strateginį tikslą – glaudesnę integraciją su Nacionaliniu vėžio institutu“, – kalbėjo jis.
Mažai karjeros galimybių
Naujasis vadovas taip pat akcentavo karjeros augimą, darbuotojų gerovę.
„Šiai dienai sveikatos apsaugoje dauguma darbuotojų turi labai mažai galimybių. Jeigu slaugytojas ar slaugytoja pradeda darbą, tai po 10 arba 20, 30 metų vienintelė darbo karjeros augimo galimybė yra tapti vyresniuoju slaugytoju ar slaugytoja“, – teigė T. Jovaiša.
Jis atkreipė dėmesį į iššūkius, su kuriais pastaruosius keletą metų susiduria ir ateityje susidurs Santaros klinikos. Tarp jų – ligoninių tinklo reforma, ji lems pacientų srautų persiskirstymą, taip pat – privačios medicinos plėtra, sukurianti konkurencines sąlygas ligoninėms.
Siekiant greitesnio ligoninės adaptavimosi prie kintančios aplinkos, T. Jovaiša sakė sieksiantis kasdienėje įstaigos veikloje taikyti modernius vadybos principus, duomenimis grįstą valdymą.
„Tokio dydžio organizacijoje (...) mes atliekame daugiau nei milijoną ambulatorinių konsultacijų, per metus atliekame 40 tūkst. chirurginių operacijų, mūsų skubios pagalbos skyrius sulaukia daugiau nei 150 tūkst. pacientų per metus“, – teigė jis.
„Tokį dydį suvaldyti remiantis tokia hierarchine, tradicine valdysenos sistema yra sunku, todėl turėsime evoliucionuoti šitoje srityje“, – kalbėjo T. Jovaiša.
T. Jovaiša VUL Santaros klinikų direktoriaus pareigas pradėjo eiti birželio 11 d.
