Kiekvienais metais peržiūrimas darbuotojų darbo užmokesčio bazinis dydis, kuris tvirtinamas atsižvelgiant į LR Vyriausybės tvirtinamą minimalią mėnesinę algą (MMA). Pagal dabar galiojančią Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį nuo 2021 metų sausio pirmos dienos, minimaliai mėnesinei algai (MMA) didėjant apie 9 proc., turėjo atitinkamai didėti ir darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros specialistams, rašoma pranešime spaudai.
Ši kolektyvinė šakos sutartis tuometės Vyriausybės buvo pasirašyta dar tada, kai niekas neprognozavo pasaulinės pandemijos ir jos padarinių tiek žmonėms, tiek valstybių finansams. Visada valstybės mastu keliant sveikatos priežiūros darbuotojų darbo užmokestį tam būdavo skiriama papildomų lėšų, didinant apmokėjimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas įkainį.
Nelauktai užklupusiai, sveikatos priežiūros sistemą privertusiai persiorganizuoti ekstremaliai situacijai prireikė daug žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurie nebuvo numatyti. Sveikatos priežiūros įstaigos užgriuvusią finansinę naštą nemaža dalimi turėjo pakelti iš savo rezervinių lėšų, o apmokėjimas už paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto nepadidėjo. Pradėjus įstaigoms teikti mažiau planinių paslaugų, visą dėmesį skiriant COVID-19 aukų gydymui, lėšų srautas netgi sumažėjo.
Užmokesčio kėlimas atidedamas vėlesniam laikui
Pagal Valstybinės ligonių kasos įkainius šiuo metu Santaros klinikų gaunamo apmokėjimo už suteiktas paslaugas nepakanka darbo užmokesčiui padidinti, todėl šiuo metu įstaiga negali įvykdyti tokio masto finansinio įsipareigojimo, kuris siektų 6 mln. eurų už 2021 m. I pusmetį.
Po to, kai Santaros klinikų administracija kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, vėliau į Stebėtojų tarybą bei Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę, buvo sutarta atidėti darbo užmokesčio didinimą iki to laiko, kai bus gautas tam skirtas papildomas finansavimas didinant paslaugų įkainius, o skyrus papildomą finansavimą – būtų perskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis nuo šių metų pradžios.
Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus prof. Felikso Jankevičiaus, įstaiga supranta pareigą laikantis valstybės priimtų teisės aktų didinti darbuotojų darbo užmokestį ir darbuotojų gerovę laiko vienu iš prioritetinių savo užduočių, tačiau kartu ji turi užtikrinti pagrindinę savo misiją – teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams.
Negavus papildomo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansavimo, net ir perskirsčius finansinius išteklius, išlaidos darbo užmokesčiui Santaros klinikose siektų 67,5 proc. ir keltų sunkumų įstaigos veiklai užtikrinti.
„Susiduriame su dilema, – sako prof. F. Jankevičius. – ar leisti įstaigai bankrutuoti ir tokiu būdu nebevykdyti savo misijos teikti visas reikalingas medicinos paslaugas savo pacientams, ar vis dėlto rasti sutarimą su profesinėmis sąjungomis ir palaukti, kada finansinius įsipareigojimus būtų galima įvykdyti, nestabdant ligoninės veiklos“.
Darbo užmokesčio mediana Santaros klinikose, turinčiose daugiau nei 6 tūkstančius darbuotojų, birželio mėnesio „Sodros“ duomenimis yra 1960 Eur ir tarp didžiausių šalies įmonių yra antroje vietoje, taip pat medikams, dirbantiems su COVID-19 pacientais, visą laiką buvo mokami priedai net ir tuo metu, kai tam nebuvo skiriama papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto. „Gavus papildomą finansavimą, bus perskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis už laiką nuo 2021 metų sausio 1 dienos“, – pabrėžia Santaros klinikų generalinis direktorius prof. F. Jankevičius.
Portalas tv3.lt primena, kad Santaros klinikų profesinė sąjunga pranešė, kad nesulaukę padidėjimo, medikai masiškai kreipiasi į Darbo ginčų komisiją (DGK) dėl netinkamai apskaičiuojamo darbo užmokesčio.
