Latvijos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinius skundus, samdomiems žudikams iš Lietuvos Sergejui Markevičiui (47 m.) ir Edgarui Krogertui (35 m.) skyrė kalėjimo bausmę iki gyvos galvos už 3 Latvijos verslininkų nužudymą. Tokia pat bausme nubaustas ir abu žudikus pasamdęs latvių verslininkas Martinis Putninis.
Nuosprendį skųs
Teismų karuselė šioje istorijoje sukasi jau kelintus metus, bet užpernai priimtas Rygos apygardos teismo nuosprendis nesikeičia. Už verslininkų Genadijaus Peredelskio, Gačio Aišpuro ir Aigaro Lūsio nužudymą, taip pat už pasikėsinimą nužudyti tuometį Latvijos muitinės kriminalinės valdybos viršininką Vladimirą Vaškevičių trijulė ne tik nuteista kalėti visą likusį savo gyvenimą, bet dar ir turi sumokėti nužudytųjų artimiesiems 367 000 latų (apie 1,7 milijono litų).
Latvių verslininkas M. Putninis – nužudymų organizatorius, kaip paskelbė teismas, o abu lietuviai – samdomi žudikai. Visų jų kaltė įrodyta, bet visi 3 nuteistieji laiko save nekaltais. Ir šis teismo nuosprendis dar gali būti apskųstas. Tuomet bylą dar nagrinėtų Aukščiausiojo Teismo Senatas, kurį sudaro Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir senatoriai. O kad nuosprendis bus apskųstas, aišku jau ir dabar. M. Putninis ir jo advokatai aiškina, kad samdyti žudikus nebuvę jokių motyvų, o dėl verslininkų žūties neturėta jokios naudos.
M. Putninis – Latvijoje gerai žinoma asmenybė. Jis yra įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, baigęs ir Turibos aukštąją verslo mokyklą. Artimųjų ir pažįstamųjų apibūdinamas kaip sąžiningas žmogus. Teigiamai vertinamas dar ir už tai, kad negeria, nerūko, užsiiminėja joga. M. Putninis, jau beveik 5 metus būdamas už grotų, ir toliau nepraranda formos, nuolat treniruojasi, labai daug skaito.
Drąsūs ir žiaurūs
Žudikus E. Krogertą ir S. Markevičių latvių spauda vadina „Vilniaus brigados“ šauliais, tačiau, Lietuvos teisėsaugininkų žiniomis, su šia nusikalstama gauja šie vyrai nebuvo susiję. Jie ir anksčiau buvo įkliuvę Latvijoje, bet stebuklingai išvengdavo teismo. Pasėdėję mėnesį kitą už grotų, jie būdavo paleidžiami pritrūkus jų kaltės įrodymų. Tačiau ir tarp Latvijos verslininkų, ir tarp šios šalies nusikaltėlių abu lietuviai garsėjo kaip žiaurūs profesionalūs žudikai.
Visas savo operacijas abu žudikai iš Lietuvos suplanuodavo iki menkiausių smulkmenų. Skirtingai nuo kitų samdomų žudikų, šie veikė labai drąsiai, šaudydavo vidury dienos, nenaudodavo garso slopintuvų. Ir niekada neapsiribodavo vienu ar dviem šūviais. Lietuvių darbo stilius buvo iššaudyti visą apkabą, kad auka tikrai būtų negyva, o po to be pėdsakų dingti. Toks stilius kėlė Latvijos nusikaltėlių pagarbą ir baimę lietuviams. Su jais niekas nenorėjo ginčytis ar kitaip reikšti pretenzijas. Vienas Latvijos „autoritetas“ yra sakęs: „Su jais geriau neturėti reikalų. Jie labai greitai gali kaktoje skylutę padaryti, o tik po to aiškintis, ar tu buvai teisus ar ne. Bet jei ir buvai teisus, iš to – jau jokios naudos“.
Sulaikius lietuvius, iki teismo jie, skirtingai nei kiti įtariamieji, buvo laikomi ne tardymo, o specialiajame izoliatoriuje, buvo daroma viskas, kad jie negalėtų bendrauti.
O įkliuvo lietuviai Vilniuje 2008-ųjų lapkritį. Tuomet 4 ginkluotus vyrus sulaikiusi policija pranešė užkirtusi kelią rengtam gaujų susišaudymui. Pareigūnai turėjo duomenų, kad automobilio ekipažas vyko aiškintis santykių su kitomis Vilniaus nusikalstamomis grupuotėmis. Vyrai buvo sulaikyti Vilniuje, prie „Senukų“ prekybos centro, automobilyje „Toyota Avensis“. Jie turėjo 3 trumpuosius šaunamuosius ginklus su šoviniais. Tarp sulaikytųjų buvo ir E. Krogertas su S. Markevičiumi, iki tol nesieti su Lietuvos organizuotomis nusikalstamomis gaujomis. Abu, Latvijai pateikus oficialų prašymą, buvo išduoti šios šalies teisėsaugai.
Panašiu laiku Latvijoje buvo sulaikytas M. Putninis.
Abu įtarti žudikai visą laiką tai neigė. Jie tebesako, esą juos su kažkuo supainiojo. Tačiau teismai tokiu tvirtinimu netiki. Paskelbta, kad įrodyta, jog lietuviai vykdė verslininko M. Putninio užsakymus ir naikino jam neįtikusius verslininkus. Už kiekvieną nušautą žmogų E. Krogertas su S. Markevičiumi gaudavo po 10 000–15 000 eurų.
Žudė be motyvų?
Pagal byloje pateiktus kaltinimus galima sudaryti tokią įvykių grandinę: keli „mėsos bizniu“ vertęsi verslininkai tai darė ne tik per savo įmones, bet ir šešėlinėje rinkoje. O kur šešėlis, ten ir skolos, ten ir grasinimai, mirtys. Visų tokių įvykių centre kaip tik ir atsidūrė M. Putninis. Jis dirbo bendrovės „Grupa Media“ juriskonsultu. Ši bendrovė buvo įtariama padėjusi kai kurioms įmonėms plauti pinigus, kad nereikėtų mokėti mokesčių, o tą plovimą kaip tik ir koordinavo M. Putninis. Jis, anot prokurorų, pasamdė lietuvius, kad nušautų jam trukdančius verslininkus.
Advokatas Artūras Zveisalniekas kategoriškai nesutinka, kad šiuose įvykiuose įpainiotas jo ginamasis M. Putninis. „2007-aisiais, 2008-ųjų pradžioje mėsos perdirbimo pramonėje vyko įdomūs procesai, keitėsi įmonių savininkai, – žurnalistams aiškino advokatas. – Mėsininkams tai buvo neramūs laikai, kiekvienas jų įmonių perdalijime turėjo savų interesų. Norint organizuoti 3 žmogžudystes, reikia turėti ir motyvų, ir pinigų. Galų gale tai labai rizikinga. O kokių motyvų galėjo turėti mano ginamasis, taip ir nepaaiškėjo. Nė vienu atveju jis neturėjo jokios naudos. Susidaro įspūdis, kad Putninis kaip koks maniakas žudė žmones. Bet tai irgi nelogiška, nes paprastai maniakai žudo patys, o ne samdo žudikus.”
Nužudė prie namų
Pirmiausia buvo nužudytas verslininkas Genadijus Peredelskis. Jis nušautas 2007-ųjų vasario 6-ąją Rygoje, Sluokų gatvėje, šalia tipinio devynaukščio. Šiame name gyveno jo tėvas, tad čia Genadijus užsukdavo beveik kasdien pasiimti laiškų. Žudikai žinojo verslininko darbo grafiką, buvo išstudijavę, kur ir kiek jis būna, ir nusprendė, kad geriausia jį nušauti tylesnėje gatvėje. G. Peredelskis prie namo privažiavo savo visureigiu apie 12 valandą. Žudikai jau buvo čia ir laukė. Jie įsitaisė už laiptinės. Palaukę, kol Genadijus išeis, pribėgo prie jo ir šovė. Vienas iš „Makarovo“, kitas – iš TT markės pistoletų. Tiesiai į galvą. Šaudė be garso slopintuvų. Ir nors kanonada buvo gan garsi, žudikai liudytojų nebijojo. Jie numetė ginklus prie lavono, sėdo į automobilį ir nuvažiavo.
Prokurorai pateikia tokią nužudymo versiją. Vienoje savo banko sąskaitų G. Peredelskis buvo sukaupęs beveik 3 milijonus dolerių, o jo verslo partneriui M. Putniniui jų labai reikėjo. Be to, abiejų verslininkų santykiai buvo įtempti, nes G. Peredelskis ruošėsi papasakoti finansų policijai apie M. Putninio machinacijas. „G. Peredelskis nepasitikėjo M. Putniniu“, – teigė prokurorai.
Liudininkai tvirtino, jog G. Peredelskis dažnai piktai pasišaipydavęs iš M. Putninio, vadindavęs jį slidžiu žmogumi, stengdavęsis kuo mažiau bendrauti, bet jo nebijojęs. Nors santykiai tarp abiejų vyrų buvę įtempti, jiems tekę kartu dirbti.
O advokatai tvirtina, kad prokurorų kaltinimai remiasi tik vien liudytojo Ernesto Jansono parodymais. Šis iš pradžių byloje irgi buvo kaltinamasis, bet vėliau, sutikęs duoti parodymus, tapo saugojamu liudytoju.
E. Jansonas buvo firmos „Grupa Media“ vienas iš steigėjų. Verslininkas G. Peredelskis finansavo firmos veiklą. Prokurorų teigimu, M. Putninis norėjo perimti tos firmos kontrolę, todėl tai buvo dar vienas motyvas nužudyti G. Peredelskį. Tačiau advokatas sako, kad ir nušovus verslininką, M. Putninio padėtis nepasikeitė, ir jis visiškai nieko nedarė, kad perimtų firmos kontrolę. Be to, su pinigais jis jokio ryšio neturėjo, nes finansinius reikalus kaip tik ir tvarkė G. Peredelskis su E. Jansonu. Pastarasis net buvo nuteistas už pinigų plovimą. Teismas jam skyrė 5 metus nelaisvės. Po to teismo jis stebuklingai prisiminė, kad žino, kas nušovė G. Peredelskį.
Beje, kai E. Jansonas buvo įtariamasis, M. Putninio jis net neminėjo. Pasakodamas apie G. Peredelskio nužudymą, E. Jansonas kalbėjo apie jo šeimos problemas, sakė, kad jo draugo G. Peredelskio mirtis, ko gero, susijusi su skyrybomis.
Ir tik po metų E. Jansonas prabilo, kad G. Peredelskį galėjęs nužudyti M. Putninis. Tuomet jis dar papasakojo, kad M. Putninis jam sakęs, jog reikia pašalinti Latvijos muitinės kriminalinės valdybos viršininką V. Vaškevičių, areštavusį jų dviejų firmų sąskaitas. O jau po sprogimo M. Putninis vėl pasakojęs E. Jansonui, kad bombą, kurią buvo galima aktyvuoti telefonu, pagaminęs Sergejus Markevičius. Po automobiliu ją padėjęs E. Krogertas, o telefonu paskambinęs Sergejus.
Pasikėsinimas į muitininką
Latvijos muitinės kriminalistų vadovo V. Vaškevičiaus automobilis „Subaru“ buvo susprogdintas 2007-ųjų gegužės 21-ąją Rygoje. Viršininką žudikai sekė ne vieną dieną, tačiau tinkamos vietos, kur galėtų nužudyti patyrusį operatyvininką, vis nerado. Tada nusprendė pabandyti jį susprogdinti visai šalia darbovietės. Bombą pasidaryti lietuviams buvo nesunku, nes vienas iš jų buvo aukštos klasės sprogdintojas.
Žudikai, padėję sprogmenį, laukė savo minutės. Ir sulaukė. 200 gramų trotilo turėjo sudraskyti mašiną į šipulius ir niekas gyvas neturėjo likti. Kaip ir planuota, kai tik V. Vaškevičius sėdo į automobilį, žudikai surinko telefono numerį. Taip turėjo suaktyvinti sprogmenį. Tačiau darbo dienos metu ryšio linijos buvo užimtos, tad teko dar kartą suspausti mygtukus, o tuo metu V. Vaškevičius pamatė pažįstamąjį ir nuėjo su juo pasisveikinti. Tuomet ir nuaidėjo sprogimas...
Nusikaltėliams nepavyko iki galo įgyvendinti savo planą ir dėl automobilio konstrukcijos ypatumų – daugybės plastikinių detalių, dėl kurių buvo sunku pritvirtinti prie dugno sprogmenį. Todėl bomba buvo padėta po automobiliu, ant žemės. Sprogimo banga nekliudė benzino bako, todėl ne tik mirtinų aukų nebuvo, bet ir pati mašina buvo tik nesmarkiai apgadinta.
Pats gyvas likęs V. Vaškevičius pasakojo, kad po sprogimo mažai ką atsimena. Jis atsigavo tik ligoninės Reanimacijos skyriuje. Jam buvo atliktos 3 operacijos Rygoje ir viena (tik prieš metus) – Austrijoje. „Aš jau iki savo gyvenimo pabaigos negalėsiu sportuoti ir turėsiu problemų su sveikata, – sakė V. Vaškevičius. – Po operacijos Austrijoje aš iš naujo mokiausi vaikščioti.“
Anot prokurorų, V. Vaškevičių ketinta pagąsdinti dėl to, kad šis, įtaręs M. Putninį finansinėmis machinacijomis, pinigų plovimu, įšaldė dviejų M. Putninio įmonių sąskaitas. Jose buvo pusė milijono latų.
Padegė ir sprogdino?
Nuteistieji su šia versija kategoriškai nesutinka: „Kodėl apkaltinti mes? Juk ir nukentėjusysis, tuometis Kriminalinės valdybos viršininkas V. Vaškevičius, per apklausas nurodė, kad tai gali būti Raimondo Štalbergo darbas. Šį nepavykusį pasikėsinimą jis susiejo su kitu įvykiu – automobilio padegimu. Už tai R. Štalbergas buvo teisiamas. Be to, V. Vaškevičius tyrėjams nurodė visai kitus asmenis, galimai susijusius su pasikėsinimu į jį“.
Nuteistieji tvirtina, jog prokurorų versija prieštarauja net nukentėjusiojo parodymams, nes pats V. Vaškevičius neigia buvus nesantaiką su M. Putniniu – ir dar tokią rimtą, kad užsakytų susprogdinti. Užtat visiems buvę žinoma apie įsižiebusį konfliktą tarp V. Vaškevičiaus ir R. Štalbergo.
Anot nuteistųjų advokatų, R. Štalbergo sąsajas su V. Vaškevičiaus mašinos sprogdinimu įrodo ir toks faktas: byloje yra protokolas, kuriame užfiksuoti 2007 metų birželio 8-ąją (praėjus maždaug 3 savaitėms po pasikėsinimo) duoti liudininko Artiomo Strojevo parodymai. Šis teigia atpažinęs Aleksandrą Belovą kaip žmogų, kuris 2007-ųjų gegužės 25-ąją aikštelėje, kur įvykdytas sprogimas, įdėmiai apžiūrinėjo automobilius. O A. Belovas figūruoja R. Štalbergo byloje dėl V. Vaškevičiaus automobilio padegimo.
Advokatai dar sako, kad nelogiška buvo bandyti 2007 metais susprogdinti Kriminalinės valdybos viršininką, kai viena M. Putninio sąskaita jau buvo areštuota prieš dvejus metus, o kita – prieš metus. Kokia nauda iš to M. Putniniui? Juk ir po viršininko žūties tų sąskaitų areštas būtų likęs.
Atpažinimo keistenybės
Be to, kaip tvirtina nuteistųjų gynėjai, keistų dalykų būta ir dėl E. Krogerto, S. Markevičiaus, M. Putninio atpažinimo. V. Vaškevičiaus vairuotojas Ilja Balodis-Nagradovas tuoj po įvykio tvirtino, kad jokių įtartinų asmenų prie viršininko automobilio tą dieną nepastebėjo. Po metų jis patvirtino tą patį, tačiau, praėjus dar 2 metams, jis teisme iš nuotraukos staiga atpažino S. Markevičių – žmogų, kuris „prieš pasikėsinimą į V. Vaškevičių vaikštinėjo po Vašingtono aikštę ir kažką stebėjo“. Taip pat liudytojas atpažino ir M. Putninį, nurodydamas, jog šiuos vyrus matė maždaug 200–300 metrų atstumu.
Keisti, advokatų teigimu, ir dar vienos liudininkės parodymai, esą įvykio dieną ji matė S. Markevičių „su peruku ir be akinių“. O juk S. Markevičius, girdi, nuo vaikystės nešiojąs akinius, nes jo regėjimas – daugiau kaip –5 dioptrijos. Tiesa, jo namuose tikrai buvo rastas perukas, bet ne toks, kokį mačiusi liudininkė.
Be to, daugelis liudininkų esą konkrečiai nenurodę, jog aikštelėje tuokart matė būtent S. Markevičių, besisukinėjantį prie „Subaru“. Vienas teigė matęs tik žmogaus profilį, kitas tvirtino, kad S. Markevičius per senas – anas vyras buvęs gerokai jaunesnis.
Paties V. Vaškevičiaus teigimu, šioje painioje istorijoje jo sprogdintojai bando sumaišyti 2 skirtingas istorijas. „Štalbergas paprasčiausiai norėjo mane pagąsdinti ir padegė automobilį, teisiškai sakant, iš chuliganiškų paskatų, – aiškino buvęs kriminalistas.– Ir tai buvo dar 2006-ųjų vasarą. Tuomet Raimondas Štalbergas kartu su Jevgenijumi Belovu ir Edgaru Gulbiu pavogė automobilį, įdėjo į jį kelias talpas su benzinu, atvežė prie muitinės pastato ir, pastatę šalia mano automobilio, jį padegė. Mano automobiliui padaryta žala tik už 100 latų. O štai antruoju atveju norėta mane nužudyti.“
Beje, pačiam V. Vaškevičiui, dabar jau buvusiam Muitinės kriminalinės valdybos viršininkui, yra pateikti kaltinimai byloje dėl kyšių. Jo teismas vyksta už uždarų durų, tad spaudai žinoma tik tiek, kad buvęs viršininkas norėjo padėti kompanijai „Kravu terminals“ ir nuo 2010-ųjų gruodžio iki 2011-ųjų sausio pabaigos davė kyšius dabartiniam muitinės viršininkui. Tačiau ta informacija yra gandų lygio. Tikra yra tik tai, kad V. Vaškevičius teisiamas. Tačiau tai jau kita istorija, nesusijusi su lietuviais žudikais.
G. Aušpuro nužudymas
Tie patys samdomi žudikai 2007 metų rugsėjo 26-ąją Jekabpilyje nužudė garsų Latvijos verslininką Gatį Aušpurą. Turtuolis valdė kelias nekilnojamojo turto ir pensijų fondo įmones, tačiau didžiausią pelną jam nešė mėsos ir cukraus perdirbimo įmonės ir cigarečių kontrabanda.
Prie savo ofiso G. Aušpuras atvažiavo dienos viduryje. Jis sėdėjo mašinoje ir peržiūrinėjo kai kuriuos dokumentus, kai prie jo staiga priėjo šaulys ir iššaudė visą dėtuvę. Vėliau ekspertai suskaičiavo, kad buvo paleisti 7 šūviai.
Prokurorai tvirtina, jog šį verslininką nušovė S. Markevičius (beje, šauta ne mažiau kaip 7 kartus), o jo pagalbininkas E. Krogertas tuo metu laukė automobilyje. Abu žudikus pasamdė M. Putninis. „Makarovo“ markės pistoletas, kuriuo buvo nušautas verslininkas, gulėjo numestas nusikaltimo vietoje.
Nuteistieji tvirtina, jog S. Markevičiaus kaltė šiame epizode esanti „išuosta“ – mat jį per odorologinę ekspertizę iš kvapo atpažino net 3 tarnybiniai šunys.
Visai nenuostabu, kad nuteistieji su savo gynėjais tvirtina, jog tokia ekspertizė ginčytina. Jie pateikia keleto teismo ekspertų nuomonę, jog panašūs metodai tinka tik operatyviniam darbui ir negali būti priimti kaip svarūs, neginčijami įrodymai. Kitokių įrodymų – nei atspaudų, nei DNR pėdsakų – šiame epizode neužfiksuota.
Užtat esama E. Jansono parodymų, neva jam M. Putninis gyręsis, jog sekęs G. Aušpurą, o kai viską išsiaiškinęs, tai S. Markevičius jį nušovęs – neva už tai, kad G. Aušpuro įmonė buvusi skolinga M. Putniniui daug pinigų. Nuteistų žudikų gynėjai pateikia teismo ekspertės Ivetos Ivančik, kuri tikrino liudininko parodymus melo detektoriumi, išvadas. Jose nurodoma: „E. Jansonas nemeluoja, bet atsakymų patikimumas tesiekia 30 procentų“.
Anot gynėjų, E. Jansonas pats gali būti prikišęs nagus prie verslininkų žmogžudysčių, bet jį prigąsdino ir privertė apšmeižti kitus. Taip teisme pareiškė M. Putninio advokatas A. Zveisalniekas.
Įkalbėjo liudyti?
Jelgavos ir Ciesio mėsos kombinatų, firmų „Ruks“ ir „Markat“, taip pat dar kelių mėsos perdirbimo bendrovių savininkas Aigaras Lūsis buvo nužudytas paskutinis – 2008-ųjų sausio 10-ąją. Jį nušovė irgi tie patys samdomi žudikai S. Markevičius ir E. Krogertas. Verslininkas nušautas savo namų kieme iš TT markės pistoleto. Dvi kulkos pataikė į galvą, 2 – į kojas, o dar 2 – į pilvą. Ginklas, kuriuo vyras nušautas, rastas netoliese. Prokurorai šiame epizode irgi rėmėsi E. Jansono ir Nilo Zvaigznio parodymais.
Kaip ir E. Jansoną, taip ir N. Zvaigznį gynėjai laiko nepatikimu liudytoju. Šis vyras kurį laiką vartojo narkotikus, tad, anot advokatų, nelogiška, kad tokį žmogų būtų kvietęsis bendradarbiauti M. Putninis. Kai prokurorai vežė N. Zvaigznį duoti parodymus į tas vietas, kur buvo nužudyti žmonės, jis kategoriškai atsisakė filmuotis ir fotografuotis. Todėl teisme gynėjai išvis suabejojo, ar tose vietose N. Zvaigznis yra buvęs.
Gynėjai turi ir dar vieną liudytoją – Janį Daugulį. Šis prisipažino, kad policija jį įkalbėjo duoti parodymus prieš M. Putninį. „Kai mane iškvietė į apklausas 2009-aisiais, nei Lūsio, nei Putninio, nei lietuvių aš net nepažinojau, – sakė Janis. – Policininkai man pasiūlė duoti parodymus prieš juos, o už tai pažadėjo išleisti mane į laisvę. Aš ir sutikau.“
Dabar ir pats J. Daugulis, kuriam ką tik sukako 65 metai, už kelis nužudymus nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Dar 2 bylos nagrinėjamos teismuose.
TIK FAKTAI:
Užsienyje iki gyvos galvos kalėti nuteisti lietuviai
Bene daugiausia tokių yra Didžiojoje Britanijoje. 2011 metais iki gyvos galvos nuteistas kalėti Tomas Krasnovas, Visbyčo parke sumušęs ir mirti palikęs savo kambario draugą Eriką U. Lietuvos pilietis kalėjime turės praleisti mažiausiai 17 metų. Po to galės prašyti bausmę švelninti. Mirtinas ginčas tarp tautiečių kilo dėl pinigų.
Tais pačiais metais iki gyvos galvos nuteistas kalėti Tomas Ačas, nužudęs tautietę Jolantą D. Kojomis savo kaimynę ir bendradarbę (abu dirbo fabrike) sutrypęs lietuvis mažiausiai 16 metų praleis už grotų. Žmogžudystės motyvas nenustatytas, T. Ačas kaltės nepripažino.
Gintautas Leinartas ir Ruslanas Ignatenka iki gyvos galvos kalėti nuteisti už tautiečio Alvydo G., pravarde Drakonas, nužudymą. Iš keršto 20-metį nužudę Lietuvos piliečiai į laisvę galės prašytis ne anksčiau kaip 2021 metais.
2012 metais Deivydas Jacikas iki gyvos galvos nuteistas už tai, jog, keršydamas už savo tėvo patirtą skriaudą, mirtinai sumušė tautietį Henriką B. Pastarasis po parą trukusių išgertuvių buvo smogęs galva į veidą D. Jaciko tėvui. Tai sužinojęs D. Jacikas atskubėjo pas Henriką B. ir, surikęs: „Niekas nemuš mano tėvo!“, puolė jį spardyti ir talžyti kumščiais. Įsisiautėjusio sūnaus nesugebėjo suvaldyti net tėvai. Žiauriai sumuštas Henrikas B. po kelių dienų mirė ligoninėje. Prieš kurį laiką užsienyje išgarsėjęs kaip didvyris, nepabūgęs sulaikyti ginkluoto plėšiko, teisiamas D. Jacikas tikino nenorėjęs tautiečio nužudyti – tik „paauklėti“, bet persistengęs.
Dar vienas 2012 metais Didžiojoje Britanijoje nuteistas lietuvis – Erikas Kalnickis – buvo žinomas ir mūsų teisėsaugininkams. Lietuvoje už žmogžudystę nuteistas ir 7 metus atsėdėjęs E. Kalnickis su sėbru įsiveržė į Ramsgeite gyvenančių dviejų brolių namus ir ėmė reikalauti pinigų. Nuo narkotikų apkvaišęs E. Kalnickis žiauriai kankino abu 45 ir 66 metų brolius, vietinius anglus, mėgino juos net karti, o kai pamanė, kad jiedu jau mirę, susirinko vertingus daiktus ir vieno iš brolių automobiliu paspruko. Nusikaltimas paaiškėjo, kai E. Kalnickį, besigiriantį apiplėšimu, išgirdo viena moteris ir pranešė į policiją. Iki gyvos galvos kalėti nuteistas lietuvis savo kaltę pripažino.
2012 metais nuosprendį už buvusios žmonos nužudymą išgirdo ir tauragiškis Rimas Venclovas. Vitaliją B. jis pagrobė einančią į darbą, nusitempė į automobilį, pasmaugė, o jos lavoną nugabeno į Lenkiją ir ten užkasė. Nusikaltimą žudikas buvo suplanavęs itin kruopščiai, bet kriminalistai jį atskleidė padedami navigacijos, pagal kurią nustatė šiurpaus nusikaltimo aplinkybes ir žudiko buvimo vietą. Savo kaltės R. Venclovas taip ir nepripažino.
Tais pačiais metais nuosprendį kalėti iki gyvos galvos išgirdo ir Tomas Riauka. Jis per išgertuves nužudė draugą Liną K., kai šis, kilus konfliktui, jį apkumščiavo. T. Riauka jautėsi pažemintas, tad griebė peilį ir kelis kartus dūrė draugui. Žudikas galės prašytis į laisvę jau po 9 metų.
2013 metų sausį už dviejų bričių išžaginimą Liverpulio mieste iki gyvos galvos nuteistas kalėti Mindaugas Butkus. Jis galės prašytis išleidžiamas į laisvę po 9 metų. Teisme paaiškėjo, jog už žiaurų jaunos moters išžaginimą ir apiplėšimą Klaipėdos apygardos teismas jau buvo paskyręs M. Butkui pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau šis nuosprendis buvo apskųstas. Tuokart sušvelninus kardomąją priemonę, M. Butkus buvo paleistas į laisvę, nors buvo minimas ir dar vienoje baudžiamojoje byloje. Vos paleistas vyras išvyko į Didžiąją Britaniją ir ten išžagino 39 metų moterį, o po kelių savaičių – ir 21 metų studentę.
2013 metais už tai, kad subadė 2 žmones (vieną jų – mirtinai), iki gyvos galvos įkalintas ir Andrejus Ruljevas. Iš Telšių į Angliją emigravęs A. Ruljevas 2 tautiečius dėl 200 svarų skolos užpuolė 2012 metų spalį Piterbore. Jis įsibrovė į Sauliaus G. namus ir 52 kartus smogė jam peiliu, žinodamas, kad skolininkas yra ne jis. Kai namo grįžo Vladislavas K., kuris ir buvo skolingas žudikui, A. Ruljevas užpuolė ir šį, tačiau Vladislavui pavyko pasprukti. Nusikaltimą A. Ruljevas buvo suplanavęs iš anksto, mat „Facebook’e“, likus porai dienų iki išpuolio, paskelbė: „Pabaigos pradžia prasidėjo...“ Po žiauraus išpuolio A. Ruljevas „Facebook’e“ save įvertino taip: „kaip nindzė“. Ir pasidalijo nužudymo detalėmis.
2009-aisiais Škotijoje iki gyvos galvos nuteistas (bet turi teisę po 28 metų prašytis paleisti jį lygtinai) lietuvis Vitas Plytnikas. Jis su kauniečiu Aleksandru Skirda, kuris nuteistas 18 metų kalėjimo, žiauriai nužudė Škotijoje dirbusią alytiškę Jolantą B. Nupjautą moters galvą pajūryje aptiko žaisdami vaikai. Nustatyta, jog žudikai auką kankino, smaugė, kol toji pasakė savo banko kortelės kodą. Po to žudikai supjaustė moters lavoną į gabalus, sudėjo į lagaminą ir išmetė į jūrą.
2007 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenęs vilnietis Jurijus Kadamovas su sėbru iš Rusijos buvo nuteisti mirties bausme už 2001–2002 metais įvykdytus 5 žmonių grobimus, išpirkos reikalavimus ir nužudymus. Žmonių grobimai prasidėjo 2001 metais ir buvo vykdomi maždaug kas 4 mėnesius. Lietuvis su sėbru aukas pagrobdavo, paprašydavo išpirkos, ją gaudavo, o tada aukas nužudydavo ir, prie kojų pririšę akmenų, įmesdavo į vandens rezervuarą Josemičio nacionaliniame parke.
2008 metais 2 tautiečius JAV nužudžiusiam kauniečiui Rolandui Milinavičiui teismas skyrė kalėjimą iki gyvos galvos. Netoli Atlantos, JAV pietryčiuose, Alfaretos mieste, automobiliais prekiavęs Rolandas 2007-ųjų liepą nušovė savo firmos darbuotojus Martyną S. (28 m.) ir Ingą C. (25 m.). Vyrą žudikas nušovė keliais šūviais į galvą ir viršutinę kūno dalį, o moteris žuvo nuo vienintelio šūvio į galvą. Po įvykio R. Milinavičius slapstėsi, bet po 2 dienų pats prisistatė į policiją ir paaiškino, jog nusikaltimą įvykdė jausdamas stiprų stresą dėl stringančio savo verslo ir nuolatinių nužudytųjų prašymų pakelti jiems atlyginimą. Bylą nagrinėjęs teismas pripažino R. Milinavičių kaltu dėl žmogžudystės sunkinančiomis aplinkybėmis ir skyrė jam kalėti dukart iki gyvos galvos ir dar 10 metų.
2005 metais Vokietijoje, Heseno žemėje, Vysbadeno miesto teismas nuteisė kalėti iki gyvos galvos klaipėdietį Liutaurą Martinavičių ir palangiškį Mindaugą Šimelį. Lietuviai apkaltinti apiplėšę ir žiauriai nužudę prekiautoją gėrimais Gerhardą K.
Žilvinas VIZGIRDA
