Vilniaus apygardos teismas nusprendė anksčiau laiko į laisvę paleisti už Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio padėjėjo bei jo asmens sargybinio nužudymą nuteistą panevėžietį Laisvūną Jurį (43 m.).
Kvalifikuotas specialistas
Iš viso nuteistasis turėjo kalėti 15 metų. Teismas nusprendė paleisti vyrą į laisvę likus 4 metams iki bausmės pabaigos. L. Jurys už grotų pakliuvo 2003 metų gruodį. Pagal teismo nuosprendį, į laisvę jis turėjo išeiti 2017 metų lapkritį.
Dar pernai Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija priėmė nutarimą taikyti L. Juriui lygtinį paleidimą, nustatant intensyvią priežiūrą. Tai reiškia, kad anksčiau į laisvę išėjęs vyras privalės nešioti elektroninę apyrankę ar apykoję. Be to, vyras įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programose, neišvykti iš gyvenamosios vietos be prižiūrinčios institucijos leidimo. Komisija buvo palanki kaliniui, nes jis pripažįsta kaltę, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, supranta laisvės apribojimo prasmę, o bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo akcijoje „Paremkime vaikų globos namus“, lankė religinės bendruomenės užsiėmimus, dalyvavo projekte „Angelo medis“, nesilaikė kriminalinės subkultūros.
Pagal vykdomuosius raštus, L. Jurys turėjo 18 900 litų skolą. Būdamas nelaisvėje, jis dirbo ir jam dabar liko sumokėti apie 9000 litų. Be elektriko specialybės, L. Jurys pataisos namuose įgijo avalynės gamintojo, mūrininko ir suvirintojo specialybes, jau turi garantuotą įmonės pasiūlymą laisvėje dirbti elektromonteriu.
Gailestingas teismas
Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas neišdrįso paleisti labai žiaurius nusikaltimus padariusio kalinio. Tai, galbūt, ir dėl to, kad anksčiau jau du kartus teismai L. Juriui yra taikę lygtinį paleidimą, tačiau jis vis tiek padarė naujus nusikaltimus. L. Jurys į teismų duris, kad būtų išleistas į laivę, beldžiasi jau keleri metai ir tam išnaudoja visas leistas galimybes. Apskundęs šią apylinkės teismo nutartį šį kartą buvęs samdomas žudikas pasiekė, kad kalėjimo durys būtų atidarytos.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad L. Jurys atitinka Bausmų vykdymo kodekse nurodytus kriterijus, laikomas lengvos grupės sąlygomis, jau yra atlikęs du trečdalius skirtos laisvės atėmimo bausmės ir paleido jį į laisvę.
Bomba lietvamzdyje
Nusikaltimas, kuriame dalyvavo ir L. Jurys įvykdytas 1997 metų sausio 17 dienos vidurdienį Maskvoje. Tą dieną prie bendrovės „Roskontrakpostavka“ sprogimas nugriaudėjo kaip tik tuo metu, kai pro šalį ėjo šios bendrovės savininkas, Rusijos tabako pramonės magnatas, garsaus politiko Vladimiro Žirinovskio padėjėjas Genadijus Dzenis su dviem asmens sargybiniais. G. Dzenis ir vienas apsaugininkų Genadijus Kolesničenka žuvo vietoje, kitas – sunkiai sužeistas ligoninėje išsikapstė.
Nusikaltimas Rusijoje sukėlė didžiulį rezonansą. Šis nusikaltimas laikytas vienu įžūliausių, nes, be minėtos bei kelių kitų komercinių firmų, tame pastate įsikūręs ir vienas iš Maskvos milicijos skyrių bei karinis komisariatas. Rusijos pareigūnams tada tepavyko nustatyti, jog bomba buvo paslėpta pastato lietvamzdyje ir susprogdinta nuotolinio valdymo pulteliu. Manoma, kad žmogžudystė užsakyta ne dėl politinių, o dėl turtinių nesutarimų.
Teismas paskatino
Ko nepadarė rusai, padarė patys lietuviai: po penkerių metų šį nusikaltimą atskleidė Šiaulių teisėsaugininkai. Bylos duomenimis, sprogmenis įdėjo ir nuotolinio valdymo pulteliu sukėlė sprogimą L. Jurys su bendrais. Dėl šio nusikaltimo Šiaulių apygardos teismas panevėžietį L. Jurį nuteisė 17, o vilnietį Alvydą Veličką 13 metų nelaisvės. Tą nuosprendį L. Jurys apskundė ir šiek tiek laimėjo. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdama L. Juriui bausmę, netinkamai pagrindė bausmės dydį – esą skyrė per griežtą bausmę. Be to, jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir padėjo išsiaiškinti kitą asmenį, dalyvavusį nužudymuose. Apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad net ir labai sunkius nusikaltimus padarę asmenys turi būti skatinami prisipažinti ir į tai turi būti atsižvelgiama skiriant bausmes ir L. Juriui bausmę sumažino iki 15 metų. A. Velička nuosprendžio neskundė.
Mirė nuo vėžio
Bylą tyrę Lietuvos pareigūnai nusikaltimo organizatoriais buvo įvardiję buvusį Žemaitijos nusikalstamo pasaulio „autoritetą“ Vincą Šilį bei šiaulietį Artūrą Kibildį.
Kaip tik pastarasis prieš mirtį parašė prisipažinimą. „Vienintelis likęs nusikaltimas, kuris slegia mano sąžinę ir sieja mane su praeitimi, yra nužudymas Maskvoje“, – rašė A. Kibildis ir smulkiai aprašė nusikaltimo detales ir tai, kad jį pasamdė V. Šilys.
20 metų praleidusį už grotų, tris kartus teistą A. Kibildį galime nedvejodami laikyti didžiausiu nepriklausomybę atgavusios Lietuvos teroristu. Į laisvę po nuteisimo už išžaginimą jis grįžo 1996-aisiais ir ėmėsi sprogdinimų. Už juos buvo teisiamas 2000-aisiais, po to, kai jo gaujos nariai, mainais už laisvę ir apsaugą, sutiko bendradarbiauti su teisėsauga ir papasakojo apie sprogdinimus. Teisme buvo įrodyta, kad A. Kibildžio gauja Šiauliuose susprogdino „Technocentro“, „Šiaulių baldų“ parduotuves, Mokesčių inspekciją. A. Kibildis buvo nuteistas kalėti kalėjime 19 metų, tačiau įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui bausmė jam buvo sumažinta iki 16 metų.
Bausmės laikas A. Kibildžiui turėjo baigtis 2014-ųjų gegužę. 2005-aisiais kalėjime jis pasijuto blogai. Buvo nustatyta, kad vyras susirgo kraujo vėžiu. Liga sparčiai progresavo ir kovo mėnesį 42 metų sulaukęs A. Kibildis mirė kalėjimo ligoninėje.
Įrodymų neužteko
Telšietis Vincas Šilys, kurį A. Kibildis apkaltino žmogžudystės užsakymu, mūsų laikraščio skaitytojams irgi gerai pažįstamas. „Šilinius“ pareigūnai prispyrė į kampą 2000-aisiais. Tais metais kartu su V. Šiliu sėdo ne vienas. Ikiteisminis tyrimas ir teismas užtruko net 4 metus. Įbauginti žemaičiai neskubėjo į policiją pasakoti, kaip buvo skriaudžiami. Daugelį į teismą teko net varu atvaryti.
Tačiau vienas kitas buvęs „šilinis“ ėmė bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais. Buvo kalbama, kad V. Šilys Telšiuose yra užsakęs apie 10 žmogžudysčių, deja, apie jas niekas neprabilo, tad Telšių mafijos lyderis nuteistas kalėti tik 14 metų. Kartu nuteisti 13 jo parankinių jau laisvėje.
Po A. Kibildžio prisipažinimo virš V. Šilio vėl ėmė šmėžuoti žmogžudysčių šešėliai. Paskelbus A. Kibildžio parodymus, V. Šilys teismo paprašė, kad ekspertai nustatytų, ar tokius vaistus, kokiais buvo gydytas A. Kibildis, vartojantis žmogus gali sveikai mąstyti. Teismas patenkino V. Šilio prašymą ir skyrė A. Kibildžiui pomirtinę psichologinę-psichiatrinę ekspertizę.
V. Šilys, aišku, kaltės nepripažino, o teismui neužteko įrodymų, kad jis galėjo būti žmogžudystės užsakovas. Tuo labiau, kad tuomet liudydamas teisme dabar į laisvę paleistas L. Jurys sakė, kad Maskvoje sprogmenis jis padėjo A. Kibildžio verčiamas.
Tik faktai
Eiliniai plėšikėliai Lietuvos kaimuose senukus ne kartą yra nužudę ir už 5 litus, dešros gabalą ar butelį degtinės. Samdomų žudikų kainos gerokai didesnės, bet ne tiek, kiek kartais galvojame prisižiūrėję detektyvų. Samdyti žudikai darbo imasi už visai nedidelius pinigus – vidutiniškai už 40 000 litų.
Po Nepriklausomybės atkūrimo pirmasis užsienyje veikęs samdomas žudikas iš Lietuvos buvo Juozas Maksimavičius. Bent jau mes apie jį daugiausia žinome. 1992-ųjų gruodžio 28-osios rytą kaunietis Karagandos srities Timertau mieste medžiokliniu šautuvu nušovė metalurgijos kombinato generalinį direktorių A. Svičinskį. Už šią žmogžudystę J. Maksimavičiui ir jam talkinusiam R. Jurgelaičiui buvo sumokėti 2000 dolerių ir „Žiguliai“. Nusikaltėliai buvo išaiškinti ir teisiami Lietuvoje. Teismas J. Maksimavičiui skyrė mirties bausmę, kurią vėliau prezidentas A. Brazauskas pakeitė kalėjimu iki gyvos galvos. Šiuo metu J. Maksimavičius kali Lukiškėse.
Samdomi žudikai iš Lietuvos paliko pėdsakų ir Taline. Už 4000 dolerių kėdainietis Žilvinas Gudonis trimis pistoleto šūviais į galvą nušovė laikraščių leidėją Vitalijų Chaitovą. Tai buvo padaryta 2001 metų kovo 10 dieną, kai leidėjas sėdo į automobilį. Ant užpakalinės mašinos sėdynės tuo metu sėdėjo ir septynmetis V. Chaitovo anūkas, tačiau žmogžudys jo nelietė. Tik verslininko namus saugojusį rotveilerį Ž. Gudonis nušovė už tą pačią kainą.
Dar vienas garsus „kileris“ – Valerijus Januškevičius. Banditų gaują jis sukūrė 1991 metais. Per 6 metus žmogžudžiai nušovė ar susprogdino 13 žmonių. Bent tiek pavyko įrodyti teisme. Kartu su V. Januškevičiumi iki gyvos galvos buvo nuteistas ir Vladimiras Rafejenkovas. Praeityje kiemsargiu dirbęs V. Januškevičius nusikaltimus darė tik dėl pinigų. Jis apiplėšinėjo ir žudė savo surastas aukas, neatsisakydavo už pinigus pašalinti ir užsakovų nurodytus asmenis, tarpusavyje konkuruojančius nusikaltėlių autoritetus, verslininkus. Už užsakymų įvykdymą V. Januškevičius dažniausiai prašydavo 10 000 dolerių.
Bene pats garsiausias iš Lietuvos samdomų žudikų – Alvydas Juodris, pravarde Benas. Už žmogžudystes jis gaudavo nuo 5000 iki 30 000 dolerių. Kelių šalių policija samdomo žmogžudžio pėdomis ėjo 3 metus, kol 1998-ųjų rudenį pagaliau susekė, kad A. Juodrio žmona nuomoja butą Klaipėdoje. „Aro“ kovotojams apsupus namą, Benas ilgai atsišaudė, sužeidė vieną policininką, bet, matydamas, jog nepabėgs, nusišovė pats, nusinešdamas į kapą daug paslapčių. Jis žinojo, kad anksčiau ar vėliau jo laukia liūdna pabaiga, todėl buvo itin atsargus. Niekas iš jo pažįstamų nežinojo nei kur Benas gyvena, nei kam ar su kuo dirba. Savo mobiliojo ryšio telefonu jis atsiliepdavo tik į gerų pažįstamų skambučius, dažnai nešiojo neperšaunamą liemenę, maskuodavosi perukais ir niekada nesiskirdavo su ginklu.
Žudikai profesionalai savo nusikaltimus rengia labai kruopščiai, numato visas aplinkybes ir atsitraukimo kelius, renkasi patikimus ginklus. Išaiškinti tokias žmogžudystes pareigūnams yra nepaprastai sunku, tačiau istorija rodo, kad samdomo žudiko amžius labai neilgas: jis arba pats krenta nuo kito samdomo žudiko kulkos, arba papuola už grotų. Kitos alternatyvos nėra.
Petras IVANAUSKAS
