Pasak prezidento Gitano Nausėdos, V. Žilinskaitės kūriniai praturtino viso pasaulio literatūrą.
„Netekome didžios Lietuvos rašytojos, satyrikės, vaikų ir jaunimo literatūros meistrės, kurios sąmoju, filosofine mintimi ir šviesa persmelkta kūryba meniškai ugdė ir ugdys daugelį mūsų šalies kartų“, – užuojautoje sakė šalies vadovas.
„Gili ir drąsi Vytautės Žilinskaitės kūryba visuomet bus įkvėpimo bei tikėjimo gėrio pergale – žmogaus širdyje ir pasaulyje – šaltinis“, – pridūrė G. Nausėda.
Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad V. Žilinskaitė rašydama palietė daugelį opių problemų, paskatino į svarbius dalykus pažvelgti kitu kampu ir „šmaikščiai atskleidė žmonių dvasinio primityvumo, šiuolaikinės civilizacijos prieštaringumo bei kitas sudėtingas temas“.
„Ne viena karta užaugo skaitydama jos tekstus, iš kurių išmintį semiame ir šiandien“, – užuojautoje rašė premjerė.
Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, ne viena lietuvių karta užaugo lydima jos kūrybos vaikams.
„Mūsų kultūrai – didelė netektis. Išėjo talentinga poetė, šmaikščios, aštrios ir taiklios humoristinės literatūros kūrėja“, – teigė ji.
Kultūros ministro Simono Kairio nuomone, V. Žilinskaitė buvo įžvalgi ir principinga kūrėja, o jos tekstai paliko gilų pėdsaką lietuvių literatūroje.
„Vytautės Žilinskaitės kūryba kupina humoro, išminties ir gilaus žmogiškumo, jau keliasdešimt metų džiugina ir įkvepia įvairaus amžiaus skaitytojus“, – rašoma ministro užuojautoje.
V. Žilinskaitė mirė ketvirtadienį eidama 94 metus.
V. Žilinskaitė labiausiai žinoma kaip vaikų rašytoja, ji taip pat yra sukūrusi eilėraščių, prozos, satyrinių ir humoristinių apsakymų. Rašytoja buvo apdovanota ne viena premija.
