Prie Šalčininkų rajono savivaldybės pirmadienį rengiamas piketas, kuriuo dalyviai protestuos prieš galimus mėginimus uždaryti lietuviškas vaikų ugdymo įstaigas Šalčininkų rajone - Tetėnų "Šalčios" pagrindinę mokyklą, Poškonių vaikų darželį ir Baltosios Vokės "Šilo" vidurinę mokyklą.
Piketą rengia Tautos fondo Lietuvos atstovybė, Lietuvių švietimo draugija "Rytas", Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Krašto apsaugos bičiulių klubas, Vilniaus krašto lietuvių sąjunga, Vilniaus miesto mokytojų sąjūdžio taryba, "Vilnijos" draugija ir "Vilnijos" draugijos Šalčininkų skyrius.
Šios organizacijos pasirašė viešą kreipimąsi prezidentui Valdui Adamkui, Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui, premjerui Gediminui Kirkilui, švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei, Vilniaus apskrities viršininkui Alfonsui Macaičiui ir Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje Jurgiui Jurkevičiui.
Šio rašto kopiją sekmadienį gavo ir naujienų agentūra BNS.
Visuomeninės organizacijos ir 100 Šalčininkų rajono gyventojų prašo išsaugoti Tetėnų "Šalčios" pagrindinę mokyklą ir Poškonių vaikų darželį bei leisti komplektuoti 11 klasę Baltosios Vokės "Šilo" vidurinėje mokykloje.
Pasak pranešimo, šiuos teisėtus pageidavimus palaiko Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, valstybinės ir visuomeninės organizacijos.
Savo prašymą gyventojai motyvuoja remdamiesi Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Švietimo, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų, Labdaros ir paramos bei kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimu "Dėl tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo, svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis", tarptautine "Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija".
Pirmadienį į posėdį susirinksiančios Šalčininkų rajono tarybos prašoma nepažeisti Lietuvos ir tarptautinių įstatymų bei Lietuvos piliečių teisės pasirinkti švietimo įstaigą pageidaujamoje vietoje valstybine kalba - švietimo įstaigą vaikams turi parinkti tėvai, o ne valdininkai.
Planuojama, kad šiemet rugsėjo 1 dieną lietuviškoje Tetėnų "Šalčios" pagrindinėje mokykloje susirinks 45 mokiniai. Prie šios mokyklos galima būtų prijungti lenkišką Tetėnų pagrindinę mokyklą, kurioje mokysis 15 vaikų. Sujungus mokyklas, būtų galima atlikti patalpų remontą, kurio savivaldybė esą jau nedarė daugiau kaip 10 metų.
Pasak kreipimosi, savivaldybė neturi teisės versti mokinius keltis 6 valandą ir važiuoti 20 kilometrų nepritaikytu transportu į Eišiškes ir atgal.
Visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad Šalčininkų rajono savivaldybė nereorganizuoja lenkiškų Baumiliškių ir Tabariškių pagrindinių mokyklų, nors jose mokosi mažiau vaikų nei lietuviškose. Baumiliškių mokykloje mokosi 36 vaikai, o Tabariškių - 39.
Rugsėjo 1 dieną Poškonių lietuviškame vaikų darželyje bus 16 auklėtinių. Tai yra dvigubai didesnis skaičius negu uždaromuose lenkiškuose Tabariškių (6 vaikai) ir Pabarės (8 vaikai) darželiuose. 14 auklėtinių turintis lenkiškas Jančiūnų darželis taip pat neuždaromas.
"Todėl prašome nenaikinti ir Poškonių darželio, atimant iš jo pritaikytas auklėjimui patalpas ir perkeliant dalį vaikų į tam nepritaikytas mokyklos patalpas, pabloginant visiems darbo sąlygas. Dar tarybai nepatvirtinus darželio "likvidavimo" Šalčininkų meras prieš 5 dienas paskyrė 44 tūkst. litų neprašytai klasei įrengti", - rašoma kreipimesi.
Baltosios Vokės "Šilo" vidurinė mokykla reorganizuojama į pagrindinę nekomplektuojant 11 klasės (mokinių skaičius nesiekia 15). Tuo tarpu lenkiškoje Kalesninkų mokykloje taip pat nėra 11 klasėje 15 mokinių, tačiau čia 11 klasė bus.
"Vėlgi, pažeidžiamas lygių galimybių principas", - sako visuomenininkai.
Jie skundžiasi, kad Šalčininkų rajono savivaldybė 13 metų nestatė patalpų lietuviškoms mokykloms, jų neremontavo, neįrenginėjo jų kabinetų tam, kad tuo pretekstu vėliau galėtų jas uždaryti, pagal Lenkų rinkimų akcijos programą prioritetą skyrė lenkiškoms mokykloms.
Pasak jų, rajoną valdanti Lenkų rinkimų akcija neturi teisės likviduoti tų švietimo įstaigų dėl to, kad jos veikia valstybine kalba ir auklėtiniu skaičiumi bei mokymo lygiu pralenkia kai kurias lenkiškas švietimo įstaigas. Savivaldybė jau yra uždariusi 9 lietuviškas švietimo įstaigas, tai yra proporcingai 5 kartus daugiau negu lenkiškų švietimo įstaigų: Daubutiškių, Mištūnų, Pabarės, Šalčininkėlių, Zavišonių, Milkūnų pradines mokyklas, Šalčininkų "Saulutės", Akmenynės, Pabarės darželius. Dalis vaikų buvo nukreipti į švietimo įstaigas nevalstybine kalba. Šalčininkų darželyje "Varpelis" yra 3 grupės, kurioms neskiriamos auklėtojos ir siūloma perkelti vaikus į lenkiškas grupes.
Pasak pranešimo, likvidavus lietuviškas švietimo įstaigas, jų inventorius ir kitas turtas, nupirktas Tautos fondo, Kanados lietuvių fondo ir kitų išeivijos organizacijų lėšomis, prieš aukotojų valią neteisėtai buvo nusavintas.
2001 m. Šalčininkų rajono savivaldybės sprendimu uždarytą Milkūnų mokyklą atkūrė Vilniaus apskritis ir mokykla iki šiol sėkmingai veikia.
1870 metais dauguma vietinių gyventojų tarp Dieveniškių ir Eišiškių kalbėjo lietuviškai, dar 1942 metais didesnė jų dalis teigė esą lietuviai ir dėl pasaulio mokslui ir kultūrai vertingos archaiškos tarmės buvo tyrinėjami 100 baltistų, išleistos 5 knygos.
"Lietuva etninėse lietuvių žemėse neturi naikinti savo etninės kultūros, išsaugotos per ilgalaikes okupacijas ir branginamos pasaulio mokslininkų. Jeigu Tetėnų ir Poškonių švietimo įstaigas Šalčininkų savivaldybė panaikintų, o Baltosios Vokės "Šilo" vidurinę mokyklą reorganizuotų į pagrindinę, iš savivaldybės turi būti perimtos švietimo funkcijos ir neteisėtai panaikintos švietimo įstaigos iš naujo atidarytos", - rašoma kreipimesi.
