„Na, tai jau peržengia ribas. Netgi konservatorių. Kyla nepatogus klausimas - ar ponas G. Landsbergis tikslingai sabotuoja vokiečių brigados dislokavimo procesą“, – socialiniame tinkle dėstė D. Šakalienė.
Socialdemokratė neseniai viešėjo Varšuvoje, kur susitiko su keliolikos Europos Sąjungos šalių politikais, tarp jų ir Vokietijos socialdemokratais, kurie vadovauja šalies Vyriausybei.
Pasak D. Šakalienės, faktai yra tokie, kad Vokietija jau iš anksčiau Lietuvoje vadovavo NATO sustiprintos priešakinės gynybos batalionui ir geranoriškai sutiko Lietuvai papildomai duoti sunkiąją tankų brigadą.
Anot politikės, Vokietija iš esmės įvykdė visus su Lietuva suderintus žingsnius: tai yra, priskyrė Lietuvai pirmosios tankų divizijos 41-ąją brigadą, atsiuntė į Lietuvą priešakinį vadovavimo elementą, kartu su Lietuvos kariais vykdo intensyvias pratybas, didina karių, technikos ir ginkluotės skaičių.
Socialdemokratė sako, kad Lietuvos įsipareigojimas faktiškai yra vienas – tai infrastruktūra ir amžinai žadamas apgyvendinimo sąlygų Rukloje sutvarkymas ten jau dabar esantiems vokiečių kariams. Tačiau kol kas viskas yra tik popieriuje.
„Kas padaryta? Infrastruktūra yra projektavimo lygmenyje. Taigi, esame popierių etape. Per metus laiko. Per metus, kai konservatoriai kasdien darė dramą, kad brigada dega. Apgyvendinimas karių dabar – vokiečių SPD lyderis ir gynybos ministras apsilankę buvo įkvėpti. 6 kariai dviviečiame kambaryje su viena rozete. Taigi konservai ne tik taiko dvigubus standartus – patys yra pradiniame taške, iš vokiečių reikalauja būti galutiniame taške – bet dar ir nuolat priekaištauja vokiečiams bei kuria konfliktą lygioje vietoje“, – sako Seimo narė.
Pasak D. Šakalienės, neseniai vykusiame dvišaliame susitikime teko kalbėtis su Vokietijos socialdemokratais apie „Landsbergio lygioje vietoje kuriamą nepasitikėjimą vokiečiais“.
„Na, šiandien paaiškėjo kodėl – tuo pat metu išeina keli konservatorių veikėjai ir išmeta į viešą erdvę vienašališką fantaziją, kad neva vokiečiai nenori dislokuoti brigados, kad mums reikia alternatyvos ir tuoj pat siūlo lenkus“, – stebėjosi politikė.
„Tai priminsiu, kad Baltijos regione pagal NATO formatą pajėgas didina Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Kanada. Nė viena kita Baltijos šalis nepajudėjo nė pusę tiek kiek mes – nei kanadiečiai, nei britai nepriskyrė brigadų, neįsteigė valdymo elemento, neplanuoja predispositioningo. Šiaip jau britai dvigubai sumažina savo buvimą Estijoje. Tai va tokiomis aplinkybėmis ponas G. Landsbergis sabotuoja vokiečių brigadą, spjauna jiems į akis ir nori, kad kita didžioji valstybė ateitų ir ką – savanoriškai taptų konservatorių lyderių priekabių objektu?“, – rašė D. Šakalienė.
Socialdemokratė teigia, kad Lietuvos strateginių partnerių lenkų gynybos politika yra lenko-centrinė, tai yra,labiau nukreipta į savo šalies, o ne viso rytinio Aljanso flango sustiprinimą, be to, aršus pastarojo meto Lenkijos politikų konfliktavimas su vokiečiais yra šios šalies nacionalinės politikos bruožas.
„Pasikalbėjau su vokiečiais apie šį konservatorių viražą apie tariamą vokiečių atsitraukimą. Tai net ramius mandagius vokiečius pramušė. Žodis „nustebę“ per švelnus. Sako: „That's just not the truth“, – sako D. Šakalienė.
D. Šakalienė pažymi, kad Vokietijos socialdemokratų pirmininkas per pusmetį padarė daugiau nei vokiečių krikdemai per trisdešimt metų. „Bet mūsų konservatorių žvaigždė remiasi būtent Bundeswerą sunaikinusių krikdemų vidinės politikos kovomis ir pliekia Vokietijos vyriausybę: per mažai, per lėtai, ne taip", – piktinosi ji.
Socialdemokratė sako, kad kiekvieną kartą, kai kalbasi su Vokietijos atstovais, jie nuolat patvirtina, kad nesitraukia nuo susitarimo, kad brigada Lietuvai priskirta, kad dislokavimo procesas vyksta: pavyzdžiui, svarstoma, ar kariai Lietuvoje gyvens su šeimomis ar be šeimų, koks tiksliai bus techninis-karinis sudėliojimas, galbūt 1700 karių galėtų būti čia nuolat. Ar Lietuvoje atsiras visi 3,5 brigados karių, pasak D. Šakalienės, priklauso nuo Lietuvos įsipareigojimų vykdymo.
Politikė teigia, kad vokiečiai yra mandagūs, bet jeigu nebūtų tokie mandagūs, jau seniai būtų pasakę tiesą. Apie tai kad Lietuvos infrastruktūra juda vėžlio greičiu, kad Vokietija atidavė ir toliau atiduoda viską iš savo nustekento Bundeswero Ukrainai, tad lygiagrečiai turi atkurti savo kariuomenės resursus, kad dvišalis Vokietijos ir Lietuvos susitarimas negali prieštarauti NATO operacinių planų atnaujinimui, todėl kviečia kartu dirbti su NATO karinių pajėgų vyriausiąja vadovybe prie detalaus skaičių ir lokacijų planavimo.
„Mane apima svetimos gėdos jausmas matant tokį konservatorių lyderio dviveidiškumą“, –sako D. Šakalienė.
Gindama Vokietiją politikė pabrėžia, jog Vokietijos valdantieji socialdemokratai atvirai, sąžiningai ir viešai pripažino klaidingą Rusijos vertinimą, performavo savo užsienio ir saugumo politikos kryptį, atsijungė nuo Rusijos energetikos adatos ir per 10 mėnesių pertvarkė visą energetikos sektorių, įsipareigojo atkurti Bundeswerą, skirti 2 proc. gynybai, jau skyrė papildomus 100 mlrd. eurų ir ėmėsi lyderystės stiprinant bendrą Europos gynybą.
„O ką mes? Konservatorių lyderis dėl nesuvokiamų priežasčių (alergija kairiesiems?) sabotuoja vokiečių paramą mums. Tai jei ponas G. Landsbergis geriausiai iš visų Baltijos šalių važiuojantį pajėgų stiprinimo brigados dydžio vienetu procesą savo sabotažu sunaikins – tuomet nebereikia dengtis Lietuvos interesų gynimu“, – reziumavo politikė.
Vokietijos gynybos ministras: turi spręsti NATO
Naujas pasistumdymas dėl Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados dislokavimo vietos kilo, kai į Lietuvą atvykęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas spaudos konferencijoje pasvarstė, jog dislokavimo klausimu reikia priimti sprendimą NATO rėmuose.
„Mes turime Lietuvai priskirtą brigadą ir Lietuva dabar jau pradėjo infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi ir kalbant apie brigadą, kai reikėtų priimti 5 tūkst. karių. Mes kalbame taip pat apie keletą batalionų, šarvuotų transporto priemonių – taigi reikalinga infrastruktūra priimti tą brigadą. Bet keliame kitą klausimą: ką NATO sako apie tai? Kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga? Ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą? Galbūt kalbant apie viso Rytų flango apsaugą reikia lankstesnių struktūrų? NATO dar nepriėmė sprendimo dėl to“, – sakė G. Pistoriusas.
Reaguodamas į tai užsienio reikalų ministras G. Landsbergis žurnalistams sakė, kad Lietuva ir Vokietija turi laikytis pirminio pasirašyto susitarimo tarp prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, o jeigu Vokietija nesilaikys susitarimo – tuomet kreiptis į tokius parterius, kurie galėtų Lietuvoje dislokuoti brigadą.
„Man atrodo, mes negalime atsitraukti nuo teksto, kuris yra suderėtas. Labai aiškiai visa valstybė turi garsiai pasakyti, drąsiai ir nesibaiminti – galbūt kas nors rūstesniu žvilgsniu į mus žvelgs po to, bet tai yra Valstybės gynimo tarybos nutarimas. Tai yra bendras valstybės interesas. Tiesiog jį reikia įgarsinti“, – aiškino G. Landsbergis.
„Jeigu mūsų partneriai, išgirdę tokią Lietuvos poziciją, pasakytų – atleiskite, mes galbūt nepaskaičiavome savo pajėgumų, gal mes nebegalime, gal niekada negalėsime – tada mes turime ieškoti tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada ir čia užtikrinti mūsų saugumą taip, kaip mums reikia“, – teigė politikas.
Kiek anksčiau yra nuskambėjęs siūlymas dėl saugumo sustiprinimo kreiptis į Lenkiją.
