Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
'''Kalėdų senelio dovanos ES valstybei narei Slovakijai!
Slovakijai sankcijų NE!
Sakartvelui sankcijos TAIP!
Jei buvai geras berniukas dovanų gauni DUJŲ?
Prieš kelias dienas ES vertybininkai susirinko primti 15-ojo sankcijų paketo Rusijai.
Trys metai karo-okupacijos, o mūsų vertybininkai paketus priiminėja?
Tie paketai jau senai virto parodija visam pasauliui, o didžiausią juoką kelia Rusija. Kuo daugiau sankcijų tuo daugiau jos ekonomika auga, tuo greičiau kito pasaulio magistralėje vyksta automobiliai, fūros bei ekonomika.
Vienas iš vertybininkų šią savaitę sakė, kaip mes įvedinėjome sankcijas 2022 m. vasario mėnesį, kuomet sakėme, kad sankcijų tikslas yra pakeisti Rusijos elgesį, suduoti smūgį jos ekonomikai ir leisti suprasti, kad tarp veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys. Šiandien aš matau, kad priėmę 15-ąjį sankcijų paketą mes pametėme pradinę mintį ir pamiršome dėl ko tas sankcijas taikome. Visi žvalgosi per pečius į savo interesus, kad vartotojams pabrangs energetiniai ištekliai, kad verslas nukentės. Tai klausimas, kiek mes esame pasirengę mokėti už savo laisvę“.
Ponas vertybininkas pamirš, kad nebuvo jokios pirminės įdėjos, nebuvo jokio bendro sutarimo ar matymo, jie net nesugebėjo susitarti kokia apimtimi ir kam bus sankcijos taikomos.
Tik pasikartosiu, kad sankcijas skirtos tik žmones kvailinti.
Sankcijų tikslo taikymas, tai savų interesų apsauga!!!
Kuo daugiau turi interesų, tuo daugiau taikai sankcijų, nes kiekvieno intereso apsauga-išimtis garantuoja turtus ir galias!
To pavyzdys Slovakija, kol čia burbuliuoja apie sankcijas Rusijai, Slovakijos vadovas visiems vertybininkams parodė vidurinį pirštą?
Jei vidurinį pirštą vertybininkams iš ES rodo Sakartvelo valdžia, tai jie “kremliniai, “vatnikai” ar “putinistai”, kuo greičiau jiems reikia sankcijas taikyti, įdiotinio pobūdžio rezoliucijas priimti reikia, ar jos vadovams uždrausti atvykti į ES?
Bet, jeigu ES valstybės narės Slovakijos valdžia vyksta pas Putiną ir ten vaišinasi kalėdinėmis dovanomis, tai jis jau savas.
Savų, svetimų ir kvailių pasaulyje mes dar gyvename.
Klausimas tik vienas kada mūsų dvarelio valdoma spauda pradės rengti analitinius, palyginamuosiu straipsnius apie tas vertybes, bei savų ir svetimų skirstymą pagal kastas?!
Slovakijai sankcijų NE!
Sakartvelui sankcijos TAIP!
Jei buvai geras berniukas dovanų gauni DUJŲ?
Prieš kelias dienas ES vertybininkai susirinko primti 15-ojo sankcijų paketo Rusijai.
Trys metai karo-okupacijos, o mūsų vertybininkai paketus priiminėja?
Tie paketai jau senai virto parodija visam pasauliui, o didžiausią juoką kelia Rusija. Kuo daugiau sankcijų tuo daugiau jos ekonomika auga, tuo greičiau kito pasaulio magistralėje vyksta automobiliai, fūros bei ekonomika.
Vienas iš vertybininkų šią savaitę sakė, kaip mes įvedinėjome sankcijas 2022 m. vasario mėnesį, kuomet sakėme, kad sankcijų tikslas yra pakeisti Rusijos elgesį, suduoti smūgį jos ekonomikai ir leisti suprasti, kad tarp veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys. Šiandien aš matau, kad priėmę 15-ąjį sankcijų paketą mes pametėme pradinę mintį ir pamiršome dėl ko tas sankcijas taikome. Visi žvalgosi per pečius į savo interesus, kad vartotojams pabrangs energetiniai ištekliai, kad verslas nukentės. Tai klausimas, kiek mes esame pasirengę mokėti už savo laisvę“.
Ponas vertybininkas pamirš, kad nebuvo jokios pirminės įdėjos, nebuvo jokio bendro sutarimo ar matymo, jie net nesugebėjo susitarti kokia apimtimi ir kam bus sankcijos taikomos.
Tik pasikartosiu, kad sankcijas skirtos tik žmones kvailinti.
Sankcijų tikslo taikymas, tai savų interesų apsauga!!!
Kuo daugiau turi interesų, tuo daugiau taikai sankcijų, nes kiekvieno intereso apsauga-išimtis garantuoja turtus ir galias!
To pavyzdys Slovakija, kol čia burbuliuoja apie sankcijas Rusijai, Slovakijos vadovas visiems vertybininkams parodė vidurinį pirštą?
Jei vidurinį pirštą vertybininkams iš ES rodo Sakartvelo valdžia, tai jie “kremliniai, “vatnikai” ar “putinistai”, kuo greičiau jiems reikia sankcijas taikyti, įdiotinio pobūdžio rezoliucijas priimti reikia, ar jos vadovams uždrausti atvykti į ES?
Bet, jeigu ES valstybės narės Slovakijos valdžia vyksta pas Putiną ir ten vaišinasi kalėdinėmis dovanomis, tai jis jau savas.
Savų, svetimų ir kvailių pasaulyje mes dar gyvename.
Klausimas tik vienas kada mūsų dvarelio valdoma spauda pradės rengti analitinius, palyginamuosiu straipsnius apie tas vertybes, bei savų ir svetimų skirstymą pagal kastas?!
@RŽ
''Tai sukėlė teatralų nepasitenkinimą, tačiau jų susierzinimas iš esmės nurimo - iki tol, kol šį mėnesį Lietuvoje valdžią perėmė nauja vyriausybė ir naujai paskirtas kultūros ministras paskelbė, kad jam patinka klausytis P. Čaikovskio. Radijo interviu ministras Šarūnas Birutis sakė, kad nėra pagrindo „bijoti, jog pažiūrėję kalėdinę pasaką tapsime prokremliškai nusiteikę".
Jo pastabos sukėlė karštų Ukrainos šalininkų įniršį ir rusiškos muzikos mylėtojų ovacijas, įžiebdamos aštrią diskusiją, daugiausia tarp kartų, apie tai, ar karo metu galima atskirti kultūrą ir politiką.
Daugelis meno pasaulio atstovų nepritaria kūrinių uždraudimui dėl jų tautybės, nes mano, kad kultūra gali suvienyti ir neturėtų būti teršiama politika.
Darius Kuolys, Lietuvos išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos kovų veteranas, pirmasis kultūros ministras po 1990 m. nepriklausomybės paskelbimo, teigė, kad akivaizdu, jog Kremlius dažnai išnaudoja kultūrą politiniams tikslams. Tačiau jis pridūrė: „Man, kaip ministrui, niekada nekilo mintis nurodinėti žmonėms, ką žiūrėti ar klausytis."
Nepaisant kruvino sovietų pajėgų susidorojimo Lietuvos sostinėje Vilniuje 1991 m. sausį, D. Kuolys nesustabdė „Spragtuko" spektaklių ir nebandė atšaukti Igorio Stravinskio „Šventojo pavasario".
„Mes kovojome su sovietų valdžia, kad gautume laisvę nieko nedrausti", - sakė 62 metų P. Kuolys, dabar Vilniaus universiteto lietuvių literatūros profesorius.
Jis pridūrė, kad Lietuvos kultūra yra taip persipynusi su Rusija - pažymėjo, kad Stravinskio šeimos šaknys siekia šią šalį, - kad rusų menininkų ir jų kūrinių uždraudimas „padarytų didelę žalą mums patiems".
Simonas Kairys, kultūros ministras, kuris 2022 m. inicijavo karantiną nuo Rusijos įtakos muzikoje, tvirtino, kad niekada nieko nedraudė, o tik pateikė „rekomendacijas" Nacionaliniam operos teatrui ir kitoms valstybės finansuojamoms įstaigoms, kurios nedelsdamos išėmė „Spragtuką" ir kitus rusų kūrinius.
„Jie galėjo rinktis - nebuvo jokio mano įsakymo", - sakė 40-metis J. Kairys. „Jie tiesiog suprato situaciją". Jis pridūrė: „Kai esi kare, turi pasirinkti teisingą pusę. Nėra vidurio."
Antrojo pasaulinio karo metais Didžiosios Britanijos nacionalinė galerija surengė koncertų ciklą, kuriame skambėjo vokiečių kompozitorių, tokių kaip L. van Beethovenas, kūriniai. Tuometinis galerijos direktorius teigė, kad taip buvo siekiama parodyti, jog Didžioji Britanija kovoja su Hitleriu ir naciais, o ne su Vokietija kaip tauta ar kultūra.
Tačiau Rusijos baimė ir įniršis dėl jos invazijos į Ukrainą paskatino daugelį Lietuvos ir kitų šalių, turinčių ilgą ir karčią Rusijos okupacijos istoriją, abejoti, ar kultūrą galima atskirti nuo politikos.
„Rusijoje ji visada buvo mišri", - sakė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, pasisakantis už Rusijos menininkų spektaklių ir parodų stabdymą. „Kremlius naudojosi klasikine kultūra, kad atitrauktų pasaulio akis nuo žiaurumų, kuriuos šiandien vykdo."
Jo pastabos sukėlė karštų Ukrainos šalininkų įniršį ir rusiškos muzikos mylėtojų ovacijas, įžiebdamos aštrią diskusiją, daugiausia tarp kartų, apie tai, ar karo metu galima atskirti kultūrą ir politiką.
Daugelis meno pasaulio atstovų nepritaria kūrinių uždraudimui dėl jų tautybės, nes mano, kad kultūra gali suvienyti ir neturėtų būti teršiama politika.
Darius Kuolys, Lietuvos išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos kovų veteranas, pirmasis kultūros ministras po 1990 m. nepriklausomybės paskelbimo, teigė, kad akivaizdu, jog Kremlius dažnai išnaudoja kultūrą politiniams tikslams. Tačiau jis pridūrė: „Man, kaip ministrui, niekada nekilo mintis nurodinėti žmonėms, ką žiūrėti ar klausytis."
Nepaisant kruvino sovietų pajėgų susidorojimo Lietuvos sostinėje Vilniuje 1991 m. sausį, D. Kuolys nesustabdė „Spragtuko" spektaklių ir nebandė atšaukti Igorio Stravinskio „Šventojo pavasario".
„Mes kovojome su sovietų valdžia, kad gautume laisvę nieko nedrausti", - sakė 62 metų P. Kuolys, dabar Vilniaus universiteto lietuvių literatūros profesorius.
Jis pridūrė, kad Lietuvos kultūra yra taip persipynusi su Rusija - pažymėjo, kad Stravinskio šeimos šaknys siekia šią šalį, - kad rusų menininkų ir jų kūrinių uždraudimas „padarytų didelę žalą mums patiems".
Simonas Kairys, kultūros ministras, kuris 2022 m. inicijavo karantiną nuo Rusijos įtakos muzikoje, tvirtino, kad niekada nieko nedraudė, o tik pateikė „rekomendacijas" Nacionaliniam operos teatrui ir kitoms valstybės finansuojamoms įstaigoms, kurios nedelsdamos išėmė „Spragtuką" ir kitus rusų kūrinius.
„Jie galėjo rinktis - nebuvo jokio mano įsakymo", - sakė 40-metis J. Kairys. „Jie tiesiog suprato situaciją". Jis pridūrė: „Kai esi kare, turi pasirinkti teisingą pusę. Nėra vidurio."
Antrojo pasaulinio karo metais Didžiosios Britanijos nacionalinė galerija surengė koncertų ciklą, kuriame skambėjo vokiečių kompozitorių, tokių kaip L. van Beethovenas, kūriniai. Tuometinis galerijos direktorius teigė, kad taip buvo siekiama parodyti, jog Didžioji Britanija kovoja su Hitleriu ir naciais, o ne su Vokietija kaip tauta ar kultūra.
Tačiau Rusijos baimė ir įniršis dėl jos invazijos į Ukrainą paskatino daugelį Lietuvos ir kitų šalių, turinčių ilgą ir karčią Rusijos okupacijos istoriją, abejoti, ar kultūrą galima atskirti nuo politikos.
„Rusijoje ji visada buvo mišri", - sakė Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, pasisakantis už Rusijos menininkų spektaklių ir parodų stabdymą. „Kremlius naudojosi klasikine kultūra, kad atitrauktų pasaulio akis nuo žiaurumų, kuriuos šiandien vykdo."
Vladimiras Laučius
Kokią kainą turi sumokėti rusai, jei sumanytų mus užpulti?
(Projektas „Suprasti Rusiją”. IQ ir Al fa lt bendradarbiaujant su GSSC)
Naujoji krašto apsaugos vadovybė išreiškė norą didinti biudžeto asignavimus gynybai iki 4,5 porc. BVP. Visi suprantame, jog tai – labai nemenki pinigai, ir norint jų rasti, gali tekti veržtis diržus kitose srityse. Bet ar diržus susiveržusi visuomenė tikrai bus saugesnė?
Juk Lietuvai net padidinus asignavimus nuo 3 iki 4,5 proc. BVP, mes vis tiek nepereisime į tą saugumo lygį, kai mūsų dangų gins lietuviškų F-35 eskadrilės, o slaptose vietose priešo antpuolių lauks Lietuvos gausiai įsigytos sistemos „Patriot”, šimtai naujausios modifikacijos „Leopard” tankų ir šimtai tūkstančių puikiai parengtų bei puikiai ginkluotų karių.
Kitaip tariant, pusantro karto, skaičiuojant BVP nuošimčiais, padidintos išlaidos gynybai nesukels tokiam priešui, kaip Rusija, daug sunkiau įveikiamų kliūčių Lietuvoje, bet gerokai apsunkins ir taip per visas „siūles” braškančio viešojo sektoriaus atgaivinimą. Tad kyla paprastas klausimas: ko mes realiai pasieksime, pasiekę tuos 4,5 proc. BVP?
Atsakymas, kurį šiandien girdime, skamba maždaug taip: turėsime tvirtas amerikiečių (ir tų NATO sąjungininkių, kurių kariuomenės dar turi šiek tiek padorios ginkluotės ir amunicijos) saugumo garantijas. Toks atsakymas lyg ir įtikina. Bet tik – iš dalies.
Ar tos garantijos reikš, kad, Rusijai užpuolus Lietuvą, mes čia atsilaikysime vieną ar dvi savaites, kaip tarėmės, o tada jau sulauksime rimtų pastiprinimų, kurie padės paversti rusams pragaru visas tas vietas, į kurias jie veršis: Vilnių, Kauną, Tauragę, Klaipėdą? Ar po kelių savaičių ar mėnesių intensyvių mūšių turėsime visoje šalyje tokius vaizdus, kaip ukrainiečių paliktuose miestuose – Mariupolyje, Lisičianske, Severodonecke?
Juk rusai be problemų sumoką labai didelę kainą už savo ofenzyvas. Reikia pakloti mūšio lauke penkiasdešimt tūkstančių karių? Prašom. Reikia dviejų šimtų tūkstančių? Rasim. Jie vadovaujasi tokia logika.
Kokią kainą turi sumokėti rusai, jei sumanytų mus užpulti?
(Projektas „Suprasti Rusiją”. IQ ir Al fa lt bendradarbiaujant su GSSC)
Naujoji krašto apsaugos vadovybė išreiškė norą didinti biudžeto asignavimus gynybai iki 4,5 porc. BVP. Visi suprantame, jog tai – labai nemenki pinigai, ir norint jų rasti, gali tekti veržtis diržus kitose srityse. Bet ar diržus susiveržusi visuomenė tikrai bus saugesnė?
Juk Lietuvai net padidinus asignavimus nuo 3 iki 4,5 proc. BVP, mes vis tiek nepereisime į tą saugumo lygį, kai mūsų dangų gins lietuviškų F-35 eskadrilės, o slaptose vietose priešo antpuolių lauks Lietuvos gausiai įsigytos sistemos „Patriot”, šimtai naujausios modifikacijos „Leopard” tankų ir šimtai tūkstančių puikiai parengtų bei puikiai ginkluotų karių.
Kitaip tariant, pusantro karto, skaičiuojant BVP nuošimčiais, padidintos išlaidos gynybai nesukels tokiam priešui, kaip Rusija, daug sunkiau įveikiamų kliūčių Lietuvoje, bet gerokai apsunkins ir taip per visas „siūles” braškančio viešojo sektoriaus atgaivinimą. Tad kyla paprastas klausimas: ko mes realiai pasieksime, pasiekę tuos 4,5 proc. BVP?
Atsakymas, kurį šiandien girdime, skamba maždaug taip: turėsime tvirtas amerikiečių (ir tų NATO sąjungininkių, kurių kariuomenės dar turi šiek tiek padorios ginkluotės ir amunicijos) saugumo garantijas. Toks atsakymas lyg ir įtikina. Bet tik – iš dalies.
Ar tos garantijos reikš, kad, Rusijai užpuolus Lietuvą, mes čia atsilaikysime vieną ar dvi savaites, kaip tarėmės, o tada jau sulauksime rimtų pastiprinimų, kurie padės paversti rusams pragaru visas tas vietas, į kurias jie veršis: Vilnių, Kauną, Tauragę, Klaipėdą? Ar po kelių savaičių ar mėnesių intensyvių mūšių turėsime visoje šalyje tokius vaizdus, kaip ukrainiečių paliktuose miestuose – Mariupolyje, Lisičianske, Severodonecke?
Juk rusai be problemų sumoką labai didelę kainą už savo ofenzyvas. Reikia pakloti mūšio lauke penkiasdešimt tūkstančių karių? Prašom. Reikia dviejų šimtų tūkstančių? Rasim. Jie vadovaujasi tokia logika.
Buvo tvarto arši rotveilerė raselė, kaščėj bessmertnyj , - dabar ''pomeniali maikų na fufaikų''
Kliedesių turinys tas pats, nors šeimininkai jau liepia taikos ieškoti...naujos patelės ant to paties lenciūgo.
"Kaip yra iš tiesų? Ką mums realiai garantuoja tie 4,5 BVP?
Mane galėtų įtikinti maždaug toks atsakymas: NATO viešai paskelbia, kad Baltijos šalių užpuolimo atveju bus maksimaliai išnaudota Aljanso konvencinė ginkluotė tam, kad ne kelios rusų karinės bazės, karo gamyklos ar koks Juodosios jūros laivynas būtų nušluotas nuo žemės ir jūros paviršiaus. Nes tai – ne ta kaina, kurios Rusija negalėtų leisti sau sumokėti.
Kaina, kuri ją galbūt atgrasytų, turėtų būti nepalyginamai baisesnė. Kirsti reikėtų ne ten, kur gyvena milijonai provincijos nabagų, per šimtmečius įpratusių būti ir patrankų, ir kitokia (jei reikia) mėsa. Ne, kirsti reikia ne provincijos vargšams, o tiems didiesiems milijoniniams miestams, kuriuose gyvena, beveik nejausdami karo Ukrainoje padarinių, vargo nematydami, tikrieji putinizmo beneficiarai.
Kirsti reikia ne tik Karaliaučiui ir kokiam nor Krasnodarui, bet pirmiausia – Maskvai ir Peterburgui. Ir kirsti ne taip, kad griūtų keli pastatai ir kiltų keli gaisrai, o taip, kad nelaimė ištiktų mažų mažiausiai kas antrą iš visų tų cinizmo persunktų, blogiui nebejautrių Barad-Duro gyventojų. Tegu dega pragare – tiesiogine to žodžio prasme.
Būtent tai turi aiškiai, artikuliuotai, garsiai pasakyti ir pakartoti JAV ir NATO vadovai. Tai būtų geras atgrasymas. Tikrai vertas to, kad susiveržtume diržus ir sumokėtume ne tik tais 4,5 proc. BVP, bet ir savo gynėjų gyvybėmis.
Autorius yra Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vyriausiasis politikos analitikas.''
Kliedesių turinys tas pats, nors šeimininkai jau liepia taikos ieškoti...naujos patelės ant to paties lenciūgo.
"Kaip yra iš tiesų? Ką mums realiai garantuoja tie 4,5 BVP?
Mane galėtų įtikinti maždaug toks atsakymas: NATO viešai paskelbia, kad Baltijos šalių užpuolimo atveju bus maksimaliai išnaudota Aljanso konvencinė ginkluotė tam, kad ne kelios rusų karinės bazės, karo gamyklos ar koks Juodosios jūros laivynas būtų nušluotas nuo žemės ir jūros paviršiaus. Nes tai – ne ta kaina, kurios Rusija negalėtų leisti sau sumokėti.
Kaina, kuri ją galbūt atgrasytų, turėtų būti nepalyginamai baisesnė. Kirsti reikėtų ne ten, kur gyvena milijonai provincijos nabagų, per šimtmečius įpratusių būti ir patrankų, ir kitokia (jei reikia) mėsa. Ne, kirsti reikia ne provincijos vargšams, o tiems didiesiems milijoniniams miestams, kuriuose gyvena, beveik nejausdami karo Ukrainoje padarinių, vargo nematydami, tikrieji putinizmo beneficiarai.
Kirsti reikia ne tik Karaliaučiui ir kokiam nor Krasnodarui, bet pirmiausia – Maskvai ir Peterburgui. Ir kirsti ne taip, kad griūtų keli pastatai ir kiltų keli gaisrai, o taip, kad nelaimė ištiktų mažų mažiausiai kas antrą iš visų tų cinizmo persunktų, blogiui nebejautrių Barad-Duro gyventojų. Tegu dega pragare – tiesiogine to žodžio prasme.
Būtent tai turi aiškiai, artikuliuotai, garsiai pasakyti ir pakartoti JAV ir NATO vadovai. Tai būtų geras atgrasymas. Tikrai vertas to, kad susiveržtume diržus ir sumokėtume ne tik tais 4,5 proc. BVP, bet ir savo gynėjų gyvybėmis.
Autorius yra Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) vyriausiasis politikos analitikas.''
dvidesimt pirmojo amziaus absurdas,kada moterys dirbusios netoje srityje i kurias jas paskiria valstybe spresti pasauliniu mastu sudetingus valstybem klausimus,krasto apsauga,gynyba,finansai,medicina ir ttkurios nesusitvarko su savo tiesioginemis pareigomis,bet diktuoja pasaulio lobistu mintis ,net nenutuokdamos ,kiek zalos padare saliai,salims,pabaikime sio amziaus tragedija visi logiskai priimdami sprendimus ,bet kur ir visame kame...
@rimas
Dar gerai kad tą pseudo valstybėlė pasauliniu mastu nieko nesprendžia.
Ji sprendžia, KAŽKIEK, tai kaip greičiau ar lėčiau griauti Lietuvą. Griovimo tempuose,--- NEPRALENKIAMI , jau 30++metų landsderginiai..
Ji sprendžia, KAŽKIEK, tai kaip greičiau ar lėčiau griauti Lietuvą. Griovimo tempuose,--- NEPRALENKIAMI , jau 30++metų landsderginiai..
kaip sliunpetre savo apsirengimu,targaska is turgaus.
kokią Lietuvos kariuomenę galima kalbėti jei ministrė balta varna ????
atveju jos vieta kareivių valgykloje prie indų ar grindų plovimo bet tikrai ne ministro kėdėje
Man pinigai evakuacijai bus reikalingi. Bilotaite priedangose galės raketų laukti, manęs tokia civilių gynyba Lietuvoje netenkina.
Ministrę psichinę ligonę, visus išvogtu milijardus bus galima nurašyti ant Autizmo.
Kai poreikius sau tenkina nuo šakalienių iki nuosėdos vargšai Lietuvėlei net trupinių nelieka.
REKLAMA
REKLAMA
Šakalienė: sąjungininkų užduotis – derinti gynybos poreikius sau ir Ukrainai