Tačiau koks Lietuvos tikslas – kokybiškai paruošti kariai ar gražūs skaičiai? Apie tai „Dėmesio centre“ kalbėjosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir komiteto narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
L. Kasčiūnas teigia, kad toks siūlymas yra vertas dėmesio, nes jis veda visuotinės gynybos link.
„Aš manau, kad kompleksiškai žvelgiant tai yra įdomus pasiūlymas, kadangi jis yra paremtas kariniu patarimu ir tuo, kad mes turime judėti, ir judame, visuotinės gynybos link. Visokių variantų gali būti. Mes girdime apie tai, kad galbūt būtų galima įvesti privalomą karinę tarnybą iš karto po mokyklos, bet mes matome realią situaciją ir reikia siūlyti lanksčius modelius.
Jei karinio rengimo kokybė sutrumpinant rengimo laiką nepablogės, aš tokiam siūlymui pritarčiau. Yra du keliai. Šeši mėnesiai ir, jei tau to užtenka, eini į rezervą. O tai yra be galo svarbu, nes karinis rezervas, jei jis yra organizuotas, jis labai galėtų padėti mūsų valstybės saugumui ir gynybai, taip pat galėtų paremti mūsų reguliariąsias pajėgas, galėtų jas pakeisti, esant būtinybei.
Kita vertus, kariniame rezerve esantys žmonės gali atlikti ir kitas funkcijas, pavyzdžiui, formuoti užnugarį. Mes dabar kuriame komendantūrų sistemas savivaldybėse, čia tokios sritys būtų kaip objektų apsauga, kova su diversinėm grupėm, tai būtų galima daryti iš rezerve esančių žmonių, tad kuo didesnis rezervas yra, tuo yra geriau. Mes įgyvendinam visuotinį šaukimą. Tada, jei tu nori toliau eiti, tu gali po šešių mėnesių rinktis apmokymus, gauti profesinio karo tarnybos atlyginimą ir dar per tris mėnesius įgauti geresnius įgūdžius. Ir tai jau kelias į profesionalią karinę tarnybą“, – kalba L. Kasčiūnas.
D. Šakalienė savo ruožtu pastebi, kad nors noras didinti šauktinių skaičių yra sveikintinas, vis dėlto Lietuvoje vėluoja infrastruktūros projektai.
„Mes labai mėgstame garsiai kalbėti, kai esame tokioje geopolitinėje situacijoje, mūsų dabartinė Vyriausybė, ir praeita Vyriausybė labai karštai kalbėjo, kaip reikia keisti mūsų gynybos pajėgumus, o infrastruktūriniai projektai vėluoja tiek, kad aš, kaip išvadų rengėja komitete, kai su kolega turėjome padaryti išvadą dėl to, kiek šauktinių skaičių galime didinti, susitikinėjom su kariuomene, tai jie sako: o kur juos dėti? Nes dėti nėra kur. Ir todėl čia yra toksai pusiau sprendimas.
Ir čia yra du klausimai. Pirmas klausimas, ar užteks tų šešių mėnesių paruošti žmogų taip, kad jis su tuo ginklu nebūtų nušautas iš karto ir kad galėtų bent kažkiek išgyventi. Antras klausimas yra, ar vis dar matoma, kad ne tik priimančiosios šalies parama turi būti stiprinama, tikrai investicijos į sąjungininkų priėmimą yra labai gerai ir to reikia, bet mūsų pačių kariuomenės, taip pat infrastruktūriniai poreikiai turi būti pateisinti. Tad klausimas, kaip šitas dalykas judės“, – sako D. Šakalienė.
Kiekvienais metais savanoriškumas mažėja, ir nors surinkti sunkiau, norime kviesti daugiau. L. Kasčiūnas pastebi, kad siūlomi pakeitimai įtraukia ir alternatyvas, kurios galėtų tarnybą padaryti patrauklesne.
„Nepamirškim, kad dar yra kitos alternatyvos. Tai yra trys metai savaitgaliais krašto apsaugos savanoriškose pajėgose. Būdamas KASP jau tampi teritorinės gynybos dalimi. Kas irgi yra be galo svarbu. Dabar apie 5,6 tūkst. savanorių teritorinei gynybai, aš manau, kad tas skaičius turi būti didesnis. Tai sukurti takelį judėti, prisijungti prie KASP, gauti įgūdžius ir žinoti, kas yra teritorinė gynyba ir planuoti ten būti yra svarbu. Jeigu mes tokia reforma padidiname ir KASP pajėgas, pridedame teritorinės gynybos pajėgumus, tai irgi labai gerai.
Ir dar viena alternatyva yra, kad, jeigu kariuomenė mato, kad kažkurių specialybių jiems labai reikia, jie gali pasiūlyti jau pabaigus studijas žmogui trijų mėnesių tarnybą ir gauna individualius įgūdžius, integruojasi į kariuomenę.
Tokie trys keliai, manau, kad jie yra pakankamai lankstūs ir gali labiau pritraukti žmones“, – pastebi L. Kasčiūnas.
Politologas Deivydas Šlekys, kuris domisi nacionalinio saugumo ir kariuomenės tematika, sako, kad valdžia slepia tikrąją situaciją su šaukiamaisiais, anot jo, savanorių mažėja, pašaukti jaunuoliai dažnai neatvyksta ir reikia iš esmės keisti sistemą. D. Šakalienė teigia, kad šis klausimas pirmiausia turėtų keliauti Vyriausybei, nes iš tiesų šauktinių klausimu ne viskas daroma gerai.
„Jei į tai žiūrėti strategiškai, tai mes iš tikrųjų ne viską darome gerai, kalbant apie mūsų šauktinius. Kai kur sveikatos reikalavimuose turime juokingų uždėtų apribojimų. Pavyzdžiui, dėl rėgėjimo, tai yra tiesiog kvaila. Yra nustatyta riba, nuo kurios žmogus negali to daryti. Reiktų kriterijus peržiūrėti ir įvertinti sveiku protu. Šiais laikais yra lęšiai, kuriuos tu gali nešioti mėnesį neišsiimdamas, tai yra visai neblogas sprendimas, kurio nebuvo tada, kai buvo tie kriterijai sugalvoti.
Taip pat mes visaip kaip giriame savo kariuomenę, apklausose jos labai aukšti pasitikėjimo rodikliai. Bet ar tikrai mes gerbiame savo kariuomenę pakankamai, kad infrastruktūra būtų tokia, kad žmonės ir jaustųsi, kad jie yra gerbiami, kai ten nueina“, – sako D. Šakalienė.
