Gabrielis García Márquezas savo garsųjį kūrinį "Patriarcho ruduo", kuriame sodriai nutapomas beveik archetipinis diktatoriaus paveikslas, pradeda minėdamas apkaustytus didžiuosius vartus, kurių nepajėgė įveikti "netgi Williamo Dampiero bombardos". Diktatoriaus niekšybės ir klastos nesuskaičiuojamos, tačiau svarbiausias jų simbolis - jaučių jungais nesudaužomi, aklinai nuo liaudies atitvėrę vartai.
Po kaltinimų lavinos - pasitraukimas "šalių susitarimu"
Lietuvoje turime savus simbolius. Vienas iš jų - Turniškės. Filmas apie tuo metu uždarą privilegijuotųjų teritoriją buvo demonstruojamas viename iš Sąjūdžio suvažiavimų. Garsiai skambėjo šūkiai, nukreipti prieš uždaras teritorijas ir bet kokias privilegijas, ir niekam net klausimas nekilo, kad tai vienas iš tautos sąjūdžio siekių. O kokia to išdava? Privilegijos, nuolat kapojamos (ar, greičiau, kapotos) linkusios ataugti it slibino galvos, o pačių Turniškių teritorija liko uždara dar penkiolika metų. Kaip patriarcho vartų neįveikė bombardos, taip koviniai Sąjūdžio sviediniai atšoko nuo niekaip nesunaikinamų fortifikacijų. Ne mažiau įdomu, kad, kaip paaiškėjo pastaruoju metu, jos saugojimas neturėjo jokio juridinio pagrindo. Kaip įprasta sakyti, "normalioje valstybėje" jau vien to turėtų užtekti, kad lėktų aukštų pareigūnų galvos, tačiau mūsuose į tai nebuvo atkreipta didesnio dėmesio.
Seimo komisija nustatė aibes pažeidimų bankams užstatant prezidento rezidenciją ir popieriuje projektuojant "viešbučius", kurie tikrovėje virto butais prestižiškiausioje vietoje - išrinktiesiems. Komisija padarė išvadą - dėl visko kaltas bendrovės “Tukompa” direktorius Valdas Račkys (nors labiau panašu, kad jis tebuvo iešmininkas). Paaiškėjo, kad Komisijos išvados - nelyg balsas tyruose: įmonėje viskas liko kaip buvę, nors ir pats premjeras paprašė Račkį atsistatydinti. Paaiškėjo, kad Seimas ir Vyriausybė yra pernelyg silpnos institucijos, kad atstatydintų Vyriausybės įkurtos ir jos prižiūrimos komunalinių paslaugų įmonės darbuotoją. Praėjusią savaitę Račkys iš darbo pasitraukė "šalių susitarimu". Įdomu, ką toks darbuotojas turėtų iškrėsti visos tautos akivaizdoje, kad jį būtų įmanoma atstatydinti?
Šalies vadovai pasijuto nesaugūs
Praėjusią savaitę aukščiausi šalies pareigūnai ūmai pasijuto nesaugūs - prezidentas V. Adamkus, premjeras G. Kirkilas, prezidentas A. Brazauskas. Kas čia per gripo epidemija - o gal tai kaip nors susiję su pastaruoju metu Lietuvą purčiusiu Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalu? Gal.
Prezidento V. Adamkaus pareiškimas, kad Turniškėse jis jaučiasi nesaugus, buvo netikėtas, keistas, pačiam prezidentui nepasitarnaujantis. Akivaizdu, kad daugumai žmonių alergiją kelia užverti patriarchų vartai ir aukštos tvoros. Tai siejama su dar sovietmečio laikus siekiančiomis privilegijomis, išskirtinumo pabrėžimu, šalinimusi nuo visuomenės - ir tokia nuomonė turi pagrindo. Kita vertus - nuo kada pareigūnų saugumo problemos sprendžiamos garsiai apie tai kalbant radijui ir televizijai? Juk turime už tai atsakingas tarnybas, ir viską yra įmanoma sureguliuoti tyliai ramiai. Šiuo atveju atitinkamos tarnybos ir pats vidaus reikalų ministras R. Šukys patikino, kad prezidentas yra visiškai saugus. Beje, yra precedentų, kai aukščiausi šalies pareigūnai gyveno ne specialiose teritorijose, kokia iki šiol išlieka Turniškės, o įprastuose namuose, ir jokių saugumo problemų nekilo. Tad ko išsigando prezidentas? Įdomi ir ministro pirmininko G. Kirkilo permaina. Rodos, dar taip neseniai jis kalbėjo, kad tapęs premjeru be jokių problemų galėtų ir toliau gyventi savajame daugiabučiame, o nūnai net ir Turniškėse jam nesaugu.
Iš kur kilo ta gripo epidemija? Norom nenorom prisimeni PR akciją prieš lemtingąjį balsavimą Seime dėl Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų dėl VSD, kai Seimo Užsienio reikalų komitetas svarstė A. Januškos saugumo klausimą. Buvo kalbama apie Baltarusijos režimo šiam pareigūnui keliamas grėsmes, tačiau kodėl visa problema fokusuojama tik į vieną pareigūną, taip ir liko neatsakyta. Baltarusija galėtų turėti sąskaitų ir su dabartiniu ministru, buvusiu ambasadoriumi P. Vaitiekūnu, o buvęs ministras A. Valionis Baltarusijoje buvo viešai kaltintas priešišku veikimu. Seimo komitetas mažai ko vertas, jei nesugeba į problemas pažvelgti plačiau, kita vertus, asmens apsaugos klausimai kažin ar patenka tiesioginėn Komiteto kompetencijon. Buvo netgi mėginama permesti kamuolį toliau - pasiekti, kad A. Januškos saugumo klausimą analizuotų dar vienas komitetas.
Turniškių teritorijos sargyba pasitraukė dar vasarą, o prezidentas nesaugus pasijuto tik dabar. Tokių atsitiktinumų nebūna. Prezidentas pernelyg svarbi figūra, kad nei iš šio, nei iš to pasijustų nesaugus ir skubėtų apie tai ištrimituoti tautai. Vis dar tęsiasi VSD skandalo išsiūbuota priešprieša, tik išnykus apčiuopiamam jos židiniui, esame pasmerkti stebėti įvairiausias jos apraiškas, kurios gali pasireikšti netikėčiausiais būdais ir netikėčiausiose vietose. Nebent...
Nejaugi tvoras verčia tik bombardos?
Nebent prezidentas iš tikrųjų nori pasistatyti dar aukštesnę patriarcho tvorą. Nebent jis įsivaizduoja, kad praraja tarp valdžios ir žmonių dar nepakankama. Aukščiausi pareigūnai turi būti saugomi, tačiau nieko blogo neatsitiktų, jei vykdami į darbą bent retkarčiais persėstų ant dviračių. Sutinku, BVP stebuklingu būdu tai nepakeltų, pensijų nepadidintų, mokesčių nesumažintų. Tačiau Lietuvos problemos glūdi ne vien ekonominiuose nepritekliuose. Tai būtų simbolis, kad kuriame ne hierarchinę, gal ir patriarchinę valstybę, o šalį, kurioje svarbiausia - žmonių bendruomenė. Vadovas tokiu atveju turėtų būti bendruomenės lyderis, pirmasis tarp lygių. Tai būtų skandinaviškas modelis, juolab kad dirbtinis autoriteto pumpavimas, karaliaus - Saulės sindromas nedidelėje ir, kaip bekalbėsi, laisvėjančioje šalyje neretai sukelia priešingą efektą. O gal kartais, užuot laukus bombardų ir kentus iš visų pusių sklindantį nepaliaujamą dantų griežimą, reikėtų tiesiog imti ir surizikuoti, kaip tai padarė mūsų tautietis A. Mockus Bogotoje?
Prezidentas neteko savo automobilio numerių su grifu ir vienaragiu. Pasirodo, daugelį metų jie buvo naudojami neteisėtai. Tiesą sakant, negerai, jei prezidentas net ir kokią smulkmeną daro neteisėtai, bet gerai, kad klaida ištaisyta. Grifą ir vienaragį vis dėlto reikėtų kuo skubiau įteisinti, nes jie - gražūs. Kita vertus, norėtųsi detaliau sužinoti, kokios yra, ir ar pagrįstos, žybčiojančių švyturėlių aukščiausių pareigūnų automobiliuose naudojimo taisyklės, ir kokiais atvejais šie automobiliai gali viršyti Kelių eismo taisyklėse numatytą greitį. Taip pat - kada policininkai išrašys pirmąją baudą tokio rango prasižengėliams. Juk vis dėlto paskelbtas saugaus eismo vajus.
