Ant vienos Vilniaus sienos, prie pat skvero, kurį siekiama oficialiai pavadinti Tibeto vardu, yra užrašas: „Buvo dvidešimt pirmas amžius, turėjom vardų, dažų ir laisvių, ir niekas nieko nenorėjo pasakyti“. Belieka džiaugtis, kad ši frazė iš tikrųjų neatspindi lietuvių apatijos - daug žmonių turi ką pasakyti ir apie vardus, ir apie laisves.
Lietuvos Sąjūdžio Taryba kreipėsi į Vilniaus miesto merą, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narį Vilių Navicką su raginimu asmeniškai pasirūpinti, kad Tibeto skvero klausimas nebebūtų vilkinamas ir būtų išspręstas teigiamai.
Jau beveik dvejus metus klaidžiuose sostinės savivaldybės koridoriuose klaidžiojantys Tibeto skvero idėjos iniciatoriai prieš mėnesė sulaukė antausio – buvo pareikšta, kad vieta okupuotos tautos vardui yra pernelyg gera, ir kad reikia ieškoti kitos vietos Tibeto vardo įprasminimui.
Tačiau Vilniaus politikams nenori nusileisti nei idėjos iniciatoriai, nei kultūros ir visuomenės veikėjai, kurie yra pradėję akciją , kuriuos metu piliečiai raginami skverą Malūnų gatvėje jau vadinti Tibeto vardu net ir nesulaukus sostinės valdžios palaiminimo.
Vakar posėdžiavusi Lietuvos Sąjūdžio Taryba išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, jog „Vilniaus miesto valdžia dėl ekonominių išskaičiavimų žlugdo savo piliečių iniciatyvą ir pataikauja komunistinio režimo valdomai Kinijai. Tuo pačiu yra išduodami Sąjūdžio įkvėpti Nepriklausomybės ir Laisvės idealai“.
„Jei okupuotos Lietuvos nepriklausomybės siekio nebūtų rėmusios kitos laisvos šalys, pataikaudamos tuo metu taip pat pasaulyje vienai galingiausių komunistinių imperijų - Sovietų Sąjungai, tai nežinia, ar šiandien gyventume dvidešimtuosius Nepriklausomybės metus“, - sostinės valdžią ragina atsimerkti Lietuvos Sąjūdis.
Visą pareiškimą galite skaityti čia.
Vilniaus valdžiai delsiant ir ieškant priekabių, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas jau yra pasiūlęs kuriai nors miesto aikštei ar gatvei suteikti Tibeto arba jo dvasinio vadovo Dalai Lamos vardą.
