Tai šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusioje apvalaus stalo diskusijoje, kurioje kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos ekspertais dalintasi gerosios praktikos pavyzdžiais, kaip organizuoti institucijų bendradarbiavimą savivaldybėse, siekiant mažinti smurto artimoje aplinkoje paplitimą, pabrėžė viceministras Algirdas Šešelgis.
Pasak jo, be prevencijos teliks nuolatinis darbas su pasekmėmis, todėl būtinas aktyvus visuomenės švietimas, nepakantumo smurtui ugdymas, kuris turi formuotis nuo mažų dienų, kiekvieno šeimoje. Tik taip bus galima nugalėti šį iš kartos į kartą persiduodantį reiškinį.
Kitą mėnesį sukanka ketveri metai, kai buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris įnešė į visuomenę svarias permainas ir suteikė esminį postūmį sprendžiant šią itin skaudžią ir sudėtingą problemą.
Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas remiami nevyriausybinių organizacijų įsteigti specializuotos pagalbos centrai, kurie teikia pagalbą asmenims, patyrusiems smurtą artimoje aplinkoje, įveikiant kritinę būklę, bei konsultuoja ir informuoja visais smurto atveju svarbiais klausimais.
Prie smurto artimoje aplinkoje mąsto mažinimo bei visuomenės nepakantumo smurtui artimoje aplinkoje didinimo prisideda ir 2014 metais Vyriausybės patvirtinta Valstybinė smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programa bei jos įgyvendinimo veiksmų planas.
Įgyvendinant šiuos dokumentus ketinama plačiau supažindinti visuomenę su įvairiomis smurto apraiškomis, jo padariniais ir būtinybe užkirsti jam kelią, ugdyti visuomenės nepakantumą smurtiniam elgesiui bei tobulinti kompleksinės pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims mechanizmus.
Apvalaus stalo diskusiją „Smurto artimoje aplinkoje prevencija: savivaldybių administracijų vaidmuo, skatinant koordinuotą institucijų atsaką“ organizavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
