Martos Andreasen advokatas – teisės mokslų daktaras Stanislovas Tomas – daugelio garsiausių pasaulio universitetų auklėtinis (Paryžiaus „Sorbonos“, Niujorko „Kalambijos“, Berlyno ir Londono). Pastarąjį jis padavė į teismą už prastą studijų kokybę ir bylą laimėjo, taip pat laimėjo R. Pakso bylą prieš Lietuvą.
- Stanislovai, ar jums, kaip teisininkui, nėra keista byla, kurioje į teismą paduodamos visos ES šalys?
- Problema ta, kad šiuo metu, deja, negalima paduoti į teismą pačios ES. Todėl tenka suktis. Tokiu atveju vienintelė išeitis – paduoti į teismą visas 27 Europos valstybes, kurios yra atsakingos už neteisėtus Europos Komisijos veiksmus. Šios 27 valstybės sukūrė sistemą, kuria buvo paskirta Europos Komisija, todėl jos ir yra už viską atsakingos. Ar ne Europos Sąjunga nuolat deklaruoja, kad gina žmogaus teises? Šioje sistemoje, kur ES negalima paduoti į teismą, kur nėra nepriklausomo audito, ES gina tik pati save.
- Ar gali būti, kad tai tik vienos įžeistos moters ambicijos įrodyti, kad ji yra teisi, o visi likę – kalti? Kokia jūsų pozicija?
- Ne. Mūsų poziciją dėl ES finansų neskaidrumo ir galimo sukčiavimo patvirtina Europos Audito Rūmų ataskaitos. Net pati Europos Komisija nekaltino M. Andreasen, kad ji meluoja. Ji atleista už tai, kad, dirbdama vyriausiąja finansininke, be Europos Komisijos leidimo skundėsi dėl nepatikimų finansinių dokumentų Europos Audito Rūmams ir Europos Parlamentui, o taip pat atsisakė pasirašinėti dokumentus, kurie vėliau oficialiai buvo pripažinti nepatikimais.
- Koks yra buvusios eurokomisarės D. Grybauskaitės vaidmuo šioje byloje?
- D. Grybauskaitė kartu su kitais komisarais susipažino su M. Andreasen argumentais raštu, išklausė ją žodžiu ir parėmė jos atleidimą. D. Grybauskaitė skyrėsi nuo kitų komisarų tuo, kad ji jau buvo paskirta į finansų ir biudžeto komisarės postą – sukčiavimo rizika buvo būtent jos sritis. Vėliau, kaip atleistoji buhalterė ir pranašavo, ES finansinės operacijos nebuvo pripažintos skaidriomis.
- Ar iš jūsų turimos medžiagos galima daryti išvadą, kad buvusios eurokomisarės D. Grybauskaitės darbas EK ne tik nebuvo sėkmingas, bet greičiau – labai nenusisekęs?
- Taip. Per visą jo 5 metų kadenciją, Europos audito rūmai dėl neskaidrios buhalterijos ir sukčiavimo rizikos nė vienos Komisijos metinės finansinės ataskaitos nepripažino pilnai patikima ir teisėta. D. Grybauskaitė tuo metu buvo finansų ir biudžeto komisarė – finansinių dokumentų rengimas buvo jos tiesioginė pareiga.
- Ar kaip eurokomisarė D. Grybauskaitė turėjo tiek galios, kad pažeistų kokius nors įstatymus? Arba sudarytų prielaidas pažeidimams?
- Mes tikrai neturime duomenų, kad ponia D. Grybauskaitė darė nusikaltimus, bet yra daug duomenų, kad jos kadencijos metu egzistavo aukšta sukčiavimo rizika. Finansų ir biudžeto komisarė tikrai turi lemiamų galių.
- Jeigu teismas pripažins jūsų ginamąją teisia, kas bus paskelbtas kaltu?
- Kaltos bus 27 valstybės, kurios sukūrė šią neskaidrią ir atvirą sukčiavimui sistemą, prieš kurią kovojant mano klientė nukentėjo. Laikau šias valstybes kaltomis ir dėl to, kad jos nesuteikia finansininkams pakankamos apsaugos tuo atveju, jeigu jis pradeda įtarinėti sukčiavimu savo vadovus arba esamą sistemą apskritai. Europos valstybės nesukūrė veiksmingo mechanizmo, kuris leistų jam pasiskųsti dėl sukčiavimo rizikos ir nenukentėti. Be to, daro viską, kad tokie skundai būtų nutildyti.
Skandalinga ir tai, kad per visą ES istoriją M. Andreasen buvo pirma vyriausioji finansininkė su buhalterės diplomu.
- Ar jums žinomas nors vienas atvejis istorijoje, kad žmogus būtų laimėjęs bylą prieš visas ES šalis?
- Yra labai daug bylų, kai žmonės laimėdavo bylas prieš atskiras ES institucijas (prieš Komisiją arba prieš Europos Parlamentą). Paduoti Europos Sąjungą į teismą anksčiau buvo negalima. Tai pirmas atvejis teisinėje istorijoje, kai į teismą paduodamos visos 27 ES valstybės. Yra vienas atvejis, kai žmogus buvo iškėlęs bylą Strasbūro Teisme prieš 17 NATO valstybių už NATO veiksmus ir Strasbūro teisėjai tokį sprendimą palaimino.
- D. Grybauskaitė greičiausiai pasakys, kad ji niekuo neprisidėjo prie metamų kaltinimų ES. Gal problema yra ne konkretūs žmonės, o pati sistema?
- Žinoma, iš dalies problema – pati sistema. Niekas negali priversti EK parodyti savo finansinių dokumentų nepriklausomam auditui, į Europos Audito Rūmus niekas nekreipia dėmesio, jokia prokuratūra neturi teisės pradėti tyrimo dėl komisaro veiklos, Europos Sąjungos negalima paduoti į teismą, o, jeigu finansininkė paduoda skundą dėl sukčiavimo rizikos, ji atleidžiama.
Dar daugiau, po šios istorijos Europos Komisija priėmė sprendimą daugiau niekada neberengti viešųjų konkursų į vyriausiojo finansininko etatą. Tačiau nepaisant tokios sistemos, kartas nuo karto atsiranda tokių žmonių, kaip Andreasen, kurie renkasi tiesą, o ne save. Deja, D. Grybauskaitė ne toks žmogus.
- Kaip jūs vertinate D. Grybauskaitės vaidmenį šioje byloje?
- Pradžioje D. Grybauskaitė buvo šviežias ir nesugadintas žmogus. Jai reikėjo tokia ir likti. Ji turėjo užstoti finansininkę, pakelti ją į aukštesnes pareigas, sumokėti jai premiją už tobulą darbą, palaikyti jos iniciatyvas dėl skaidrumo, nedelsiant pasamdyti nepriklausomą, tarptautinę audito firmą, kad būtų patikrintas kiekvienas popiergalis.
Finansų ir biudžeto komisarė privalėjo padaryti viską, kad Europos Audito Rūmai pilnai patvirtintų jos ataskaitas. Negavai iš Audito rūmų gero pažymio už 2004 metų – suprask klaidą, surask kaltus ir nubausk, reformuok sistemą – gauk gerą audito įvertinimą kitais metais. Bet ne – nė viena 2004-2009 metų ataskaita anaiptol negiria D. Grybauskaitės, o tik de facto kaltina neskaidria buhalterija ir sukčiavimo rizika.
Jeigu tu esi UAB vadovas ir Lietuvos auditas netvirtina tavo ataskaitų, tu turėsi rimtų problemų su teisėsauga. Bet jeigu tu Europos Sąjungos finansų komisarė ir ES auditas netvirtina tavo ataskaitų, tai tu tapsi Lietuvos prezidente.
Susiję tekstai:
