Mums visiems – dvasininkams ir pasauliečiams – šiandien reikia šio padrąsinančio angelo žodžio, nes mūsų širdys dažnai būna perpildytos nerimo ir baimės. Mus gąsdina kiaulių gripas, mažinamos pensijos, siautėjantys nusikaltėliai ir mūsų pačių nesibaigiančios bėdos. Kai kas išsigandęs bėga iš Tėvynės, tikėdamasis kitur surasti didesnį saugumą. Deja, neįmanoma pabėgti nuo nerimo ir baimės, todėl reikia mokytis patiems tai įveikti.
Daug nerimo ir baimės Lietuvoje bei pasaulyje buvo ir prieš trisdešimt metų, kai tvyrojo priespauda ir Šaltojo karo nuotaika. Tada 1978 metais popiežiumi buvo išrinktas kardinolas Karolis Vojtyla iš Rytų bloko šalies. Viso pasaulio žiniasklaida nekantriai laukė, ką pasakys naujasis popiežius, gerai pažįstantis pavergtąsias šalis.
Jonas Paulius II savo pirmojoje kalboje pasauliui ištarė labai svarbų žodį: „Nebijokite!“ Drauge prie šio žodžio jis pridėjo ne raginimą sukilti prieš nežmonišką komunistinę sistemą, bet pakvietė visus atsigręžti į Kristų. „Atidarykite duris Kristui!“ – sakė Šventasis Tėvas. Jis žinojo, kad tada, kai žmogus įsileidžia Kristų į savo gyvenimą, tas gyvenimas pradeda iš esmės keistis, o melui ir prievartai nebelieka vietos.
Panašiai popiežius Jonas Paulius II kalbėjo 1993 metais lankydamasis Lietuvoje. Jis labai gerai žinojo apie anuometinį mūsų vargą ir geriau už mus suvokė, koks ilgas ir sudėtingas kelias laukia mūsų visų. Todėl jis ir Lietuvos žmones kvietė atsiverti Kristui, leisti jam veikti mūsų asmeniniame, visuomeniniame ir politiniame gyvenime.
Popiežius kalbėjo: „Lietuva gerai žino, ką reiškia tvarkyti žmogaus gyvenimą be Dievo. Liūdną praeities patirtį visi puikiai mena. Reikia atverti duris kitiems akiračiams. Šiam tikslui Bažnyčia siūlo remtis Evangelija, kuri yra šviesa, apšviečianti žmogaus vertą visuomeninės pažangos kelią. Šiame kelyje kiekvienas asmuo pripažįstamas kaip gyvojo Dievo paveikslas. Dėl šios šviesos lietuviai sugebės kurti gėrį, vieningai ir taikiai gyventi.“
Po dvidešimties nepriklausomybės metų matome, kad dažnai užmiršdavome Kristaus Evangeliją, dėl to blogis tarsi devyngalvė hidra yra apraizgęs visas šiandienio gyvenimo sritis. Blogiausia tai, kad daugelis praranda viltį, jog gyvenimas galėtų pasikeisti į gera. Iš tikrųjų jis gali pasikeisti, tik niekada nenugalėsime blogio, jei patys nesikeisime į gera.
Pesimizmas ir protų sumaištis neša tik nelaimes. Daugelis nebeturi gyvo ryšio su Dievu, dėl to tunelio gale nebemato šviesos. Ta šviesa yra Kristus, tik reikia vaikščioti jo šviesoje, reikia su juo tartis, daryti sprendimus asmeniniame ar visuomeniniame gyvenime. Krikšto metu Kristaus šviesa suspindėjo mūsų sieloje, bet toliau jau nuo mūsų priklauso, ar leidžiame jai šviesti.
Sveikindamas arkivyskupijos kunigus ir visus tikinčiuosius šventų Kalėdų proga, linkiu angelo žodžiais: „Nebijokite! Aš skelbiu jums didį džiaugsmą <...> šiandien jums gimė Išganytojas, Viešpats Mesijas!“
Pasitelkdami maldą ieškokime Kristaus savo sielos gelmėje, ieškokime jo, atleisdami padarytas nuoskaudas, darydami gerus darbus ir aplink save skleisdami tikėjimo šviesą.
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
