„Esminis dalykas – panaikinamas supriešinimas tarp „Sodros“ pensijų ir privataus kaupimo, kas buvo iki šiol. Buvo konkurencija (...) dalis „Sodros“ pinigų buvo skiriama privatiems pensijų kaupimo fondams (...) Su antra pakopa dabar yra padaryta daugiau socialinio teisingumo, tvarkos ir, kas svarbiausia, užtikrinti mūsų žmonių interesai, tiek senatvės pensininkų, jau sulaukusių (pensijos – BNS), tiek dirbančiųjų, kurie ateityje bus senatvės pensininkai ir gaus ir „Sodros“ pensiją nesumažintą, ir galės dalyvauti kaupime“, – LRT radijui sakė S. Skvernelis.
Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą, atsisakoma „Sodros“ įmokų pervedimų į pensijų fondus, nustatoma nauja kaupimo formulė – 3 proc. gyventojo atlyginimo ir 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio valstybės parama. Siekiant skatinti gyventojus kaupti privačiai, maždaug po 1 punktą mažinama „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantys gyventojai per pirmąjį 2019 metų pusmetį galės atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, jai grąžinant sukauptas lėšas arba paliekant jas pensijų fonde.
Nuo 2019 metų sausio visi kaupiantieji ir nekaupiantieji pensijai iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į kaupimą su teise pasakyti „ne“. Kvietimas būtų kartojamas tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.
Įvedama „gyvenimo ciklo“ investavimo strategija, mažinami antros pakopos pensijų fondų atskaitymai iš sukaupto pensijų turto. Planuojama, kad nuo 2020 metų centralizuotu anuitetų tiekėja taps išimtinai „Sodra“ (šiuo metu juos platina gyvybės draudimo bendrovės).
Pensijų reformos šalininkai teigia, kad ji padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą fonduose nuo kaupimo „Sodroje“, tuo metu kritikai tvirtina, kad reforma tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, jau pasirašiusi mokesčių įstatymų pakeitimus, sprendimą dėl Seimo patvirtintos pensijų kaupimo reformos ketina priimti šią savaitę.
