„Siūlome nuo kitų metų nutraukti laiko sukiojimą dukart per metus“, – pranešime cituojama ES transporto komisarė Violeta Bulc.
Komisija siūlo, kad pačios bendrijos narės nuspręstų, kokį laiką taikyti – vasaros ar žiemos.
Anot jos, siekiama, kad pokyčiai būtų įgyvendinti koordinuojantis šalims kaimynėms, siekiant „apsaugoti vidinės rinkos funkcionavimą ir išvengti fragmentacijos“, galinčios kilti bendrijoms narėms nustatant skirtingus laikus.
Komisijos pasiūlymas bus svarstomas iš šalių narių sudarytoje Taryboje ir Europos Parlamente.
Pagal jį, iki 2019 metų balandžio šalys narės turės informuoti, kokį laiką taikyti.
Paskutinis privalomas laiko keitimas įvyktų kovo 31 dieną. Žiemos laiką norinčios taikyti šalys dar turėtų pasikeisti laiką spalio 27 dieną. Nuo tos dienos laiko sukiojimas nebebūtų galimas.
Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad Lietuva buvo viena pirmųjų, inicijavusių diskusijas atsisakyti laiko kaitaliojimo, nors ir susidūrė su išankstiniu skepticizmu, jog Briuselio nepavyks įtikinti.
„Pasirodo, kada nori, viskas yra įmanoma, ir aš džiaugiuosi, kad toks sprendimas yra, ir dabar beliks apsispręsti, kurį laiką pasiliksime, tai vėl turėtume kliautis ekspertų ir specialistų išvadomis, kas labiausiai mums priimtina pagal mūsų klimatines sąlygas, tokį sprendimą ir priimsime“, – sakė premjeras, kartu pabrėždamas, jog dar nėra susipažinęs su EK oficialia pozicija.
Europos Sąjunga vasaros ir žiemos laiką kaitaliojo 12 metų. Daugumoje Europos šalių tokia praktika atsirado taupant energiją per Pirmąjį pasaulinį karą.
Vėliau laikrodis vėl buvo sukiojamas per Antrąjį pasaulinį karą ir 8-ame dešimtmetyje kilus energetikos krizei.
Tačiau Europos Komisija sako, kad energijos taupymo argumentas nebėra toks tvirtas modernioje ekonomikoje, o žmonės vis daugiau skundžiasi dėl laiko sukiojimo keliamo poveikio sveikatai.
Rugpjūtį komisija atliko viešą konsultaciją dėl laiko sukiojimo. Iš 4,6 mln. apklausoje dalyvavusių žmonių už laiko sukiojimo nutraukimą pasisakė 84 proc. respondentų.
Nors apklausoje dalyvavo iki šiol didžiausias skaičius respondentų, savo nuomonę pareiškė tik 0,89 proc. bendrijos gyventojų.
