Lietuvoje bobų vasara, pati jos pradžia. Savo kulminaciją ši vasarėlė pasieks per Šv. Mykolą, rugsėjo 29-ąją. Iki tol reikia laukti nors ir permainingų, galbūt ne pačių šilčiausių, bet labai įsimintinų orų.
Kai baigsis trumpas lietutis, jau nežinia kelintas per dieną, blykstels saulė, išstumdys baltus pūkuotus debesis. Ko dar laukti? Ar gražesnės, paskutinės šiais metais vasaros galime tikėtis? Vėstančios naktys gali atnešti pirmas rimtesnes šalnas.
Vėstančios naktys paukščiams liepia skubėti. Šiemet vėl sukruto iš šiaurės skrendančios žąsys – želmeninės ir baltakaktės. Ne kasmet jas regime, nes žąsys kartais apsisprendžia iš šiaurės skristi kitaip – pro Suomiją ir Skandinaviją. Lyg užleisdamos žąsims vietą, skrydin iš žiemavietės pakilo gervės. Ar jau matėte jų pulkus – tokius balsingus, skrendančius taip aukštai? Užvertus galvą kartais tenka jų ilgai ieškoti dangaus aukštybėse.
Intensyvi paukščių migracija ne tik pajūriu, bet ir visoje Lietuvoje. Apsižvalgykite ir pamatysite, kiek pulkų kikilių pabirę ražienose, želmenyse. O kiek pempių bėginėja arimuose! Tiesa, stebina šelmeninės kregždės, kurios dar vakar nardė virš laukų. Kaip ten bebūtų, tai buvo paskutinės jų dienos mūsų krašte.
Miškuose baigėsi tauriųjų elnių ruja. Tyla girios, elnių patinai iškeliauja į tolimus savo miškus ir pelkes. Dabar žvėrių nepabaidys grybautojai. Tuo labiau, kad grybų beveik nėra, o šalnos, atrodo, galimybę jiems dygti dar labiau sumažins.
