LRT radijo laida „Ryto garsai“
Kalendorius mums rodo, kad penktadienį – jau pirmoji pavasario diena. Tiesa, tik kalendorinio. Kol kas tikrojo pavasario teks palaukti. Tačiau žiema, kurią regime praktiškai visoje Lietuvoje, vargu ar užtruks ilgai, nes jos ženklai ir siekiai labai silpni.
Visų pirma, sniego sluoksnis – visai šviežias ir purus – slūgsta palijus ar stojus rūkui. Ledas ant vandens telkinių taip pat plonas ir silpnas, pakraščiuose jau gerokai atšutęs. O raistai, žemapelkės visa žiemą alsavo savo klampynėmis, kurios dabar jau atgijo.
Jeigu bandysite narplioti žvėrių pėdas, pamatysite, kad tokiose vietose, kaip ir ten, kur ledas plonas, jų takų nėra. Tokioje vietoje rizikuodami savo gyvybe gali vaikščioti tik žmonės, bet ne laukiniai žvėrys.
Pavasarį skubina, žiemos būtį trumpina saulė. Šią žiemą jos regėjome be galo mažai, todėl dabar net pro debesis trykštantys spinduliai yra labai laukiami ir svarbūs. Diena jau ilga, saulė pakyla ir šviečia iš aukštai, jos spinduliai karšti. Todėl beregint numargsta šlaitai, kalvų šonai, o laukuose iš po sniego išneria kupstai.
Dabar plikas žemės grumstas jau skleidžia ypatingus, tik ankstyvam pavasariui būdingus kvapus. Kas geriau jaučia gamtos kvapus ir dabar būna miškuose, gali užuosti daugelį naujų, nežiemiškų kvapų ir aromatų. Ne patys švelniausi ir silpniausi – rujojančių lapių palikti kvapų ženklai. Dar po dviejų savaičių eglynuose taip dvelks voverių vestuvių ženklai.
Mes tikime, kad jau pirmosios pavasario dienos turi sugrąžinti paukščius. Tačiau ar tikrai taip? Kai kur, ypač pamaryje, laukai jau margi, pasiruošę priimti vieversius. Kitur tokių sąlygų teks palaukti. Tiesa, atėjo žinia, kad pirmieji vieversiai, sugrįžę į Suvalkiją, matyti Vištyčio regioniniame parke.
Mes esame įpratę, kad pirmosiomis kovo dienomis į Žuvintą sugrįžta gervės. Įdomu, ar jos liks ištikimos savo įpročiams ir šiemet. O šiaip galime tikėtis karvelių uldukų, kurie visada sugrįžta labai anksti. Ežeruose Lietuvos pietuose jau galima žvalgytis parlėkusių pilkųjų žąsų. Jos labai ištvermingos – sugrįžusios nesitraukia net nuo užklupusio šalčio.
Žinoma, būtų labai negerai, jei paukščiai sugrįžtų per anksti, dar ne laiku. Tačiau visada reikia tikėti gamtos išmintimi ir protu.
Prieš pavasarį mūsų dienotvarkėje – pavasario darbai. Paskubėkime tvarkyti gandrų lizdus, kelti inkilus. Greitai darbų bus labai daug, todėl gamtai ir paukščiams laiko gali pritrūkti.
