Be to, įstatymo pataisų rengėjų aiškinamajame rašte neteisingai interpretuojama siūlomų pakeitimų galima įtaka atsiskaitymų formai ir ignoruojama kitų šalių patirtis taikant skirtingus reguliavimo būdus.
Lietuvos banko asociacijos teigimu, keisčiausia tai, kad pataisų autoriai siūlo įteisinti ES direktyvą, nustatančią papildomo apmokestinimo („Surcharging"), nurodančią, kad mokėjimo paslaugų teikėjas netrukdo gavėjui reikalauti mokesčio ar siūlyti nuolaidą siekiant naudoti tam tikrą mokėjimo priemonę. Valstybės narės gali uždrausti arba apriboti teisę reikalauti tokio mokesčio, ir Lietuva jau yra įtvirtinusi direktyvoje numatytą alternatyvą, kad mokėjimo paslaugų teikėjas negali gavėjui trukdyti mokėtojui siūlyti nuolaidą, siekiančiam naudoti tam tikrą mokėjimo priemonę. Kitaip tariant, bet kuri internetinė parduotuvė gali siūlyti nuolaidą, jei pirkėjas pasirenka vieną ar kitą mokėjimo būdą. Ko ir siekiama siūlant pataisas.
„Jau vien šis faktas rodo, kad pataisų rengėjai nelabai įsigilino į mokėjimų sistemos reguliavimo aplinką. Dar liūdnesnis vaizdas atsiveria paskaičius aiškinamąjį raštą, kuriame pilna keistų teiginių ir netikslios informacijos. Panašu, kad noras pagelbėti savo verslo problemas siekiantiems išspręsti verslininkams pataisų rengėjams pakišo koją. Tikimės, kad Seimas visa tai atitinkamai įvertins", - pažymėjo LBA prezidentas Stasys Kropas.
Pasak jo, aiškinamajame rašte manipuliuojama teiginiais, kad naujos taisyklės įvedimas prisidės prie operacijų grynaisiais pinigai mažinimo. Patirtis rodo, kad griežtas „Surcharging" taisyklės taikymas skatina operacijų grynaisiais pinigais skaičiaus augimą. Tokia nuomonė yra pateikta Europos centrinio banko (ECB) 2011 metų rugsėjį paskelbtoje studijoje. Taip pat labai iškalbingas atvirkščios - „No Surcharging" - taisyklės atšaukimo pavyzdys Danijoje. Šioje šalyje nuo 2005 metų prekybininkams buvo leista taikyti atskirus mokesčius už atsiskaitymą „Dankort" kortelėmis. Nors tik nedidelė dalis prekybininkų pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe, tačiau pasekmės buvo itin neigiamos - bendras operacijų atliktų "Dankort" kortele skaičius nuo 42 mln., 2004 m. sausį krito iki 33 mln. operacijų 2005 m. sausį, o vidutinis atsiskaitymų viena kortele skaičius sumažėjo nuo 175 per 2004 metus iki 167 kartų per 2005 metus. Danija įstatymą atšaukė jau 2005 metų birželį.
„Nereikėtų pamiršti, kad tokiose šalyse kaip Danija atsiskaitymai grynaisiais pinigais sudaro tik nedidelę dalį mokėjimų. Lietuvoje, kaip konstatavo Lietuvos bankas, tik vienas iš penkių litų atsiskaitymuose prekybos vietose yra elektroninis. Taigi Lietuvoje reikėtų siekti tokio reguliavimo, kuris padėtų mažinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais apimtis, o ne jas didinti", - pridūrė S.Kropas.
Jis pridūrė, kad kitų ES šalių patirtis rodo, jog papildomo apmokestinimo atskyrimo apskritai linkstama atsisakyti, jei siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Europos Komisijos duomenimis, 2011 metais net 16 ES šalių taikė griežčiausią „Surcharging" taisyklės formą - papildomo apmokestinimo išskyrimo uždraudimą. Šalys, kuriose papildomo apmokestinimo išskyrimas leidžiamas, yra tos, kuriose atsiskaitymai grynaisiais pinigais sudaro labai mažą dalį.
„Šiuo metu Europos Sąjungos institucijose kaip tik vyksta intensyvios diskusijos dėl mokėjimų reguliavimo pokyčių, kurie neišvengiamai bus. Ieškoma galimybių priimti sprendimus, kurie padėtų sukurti subalansuotą mokėjimų sąnaudų pasidalijimo sistemą. Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitete vartotojų organizacijų atstovai reiškia susirūpinimą, kad daug kur mėginama sistemą keisti taip, kad galutiniam vartotojui būtų perkeliama neproporcingai didelė mokėjimų sistemos sąnaudų dalis. Tokiu būdu sistema išbalansuojama, ji pradeda strigti ir jos plėtra tampa nebeįmanoma. Į šiuos procesus siūlome atkreipti dėmesį ir Seimui", - pažymėjo LBA prezidentas.
