Šis tyrimas viešojoje erdvėje susilaukė nemažai kritikos, kritikams teigiant, kad juo bandoma susidoroti su politiniais oponentais prieš artėjančius rinkimus.
Ieškos ne kaltininkų, o priežasčių
Aiškindamas tyrimo ištakas, S. Jakeliūnas pažymėjo, kad Seimas jau iki šiol yra ėmęsis panašaus tyrimo, tačiau jo išvadų taip ir nepaviešino.
„2016 metais kandidatuojant su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios nariu nesu, buvo įsipareigojimus programoje, kad užbaigsime pradėtus krizės tyrimus Lietuvoje ir paskelbsime išvadas. Dalis darbų jau padaryta. Kęstutis Glaveckas vadovavo BFK 2010 m. ir ten buvo Lietuvos banko veiksmai jau tiriami. Išvados nėra paviešintos, nėra patvirtintos Seime, dėl man nelabai žinomų priežasčių“, – žurnalistams Seime antradienį kalbėjo S. Jakeliūnas.
Kiek anksčiau konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis yra pareiškęs, jog „Krizės tyrimas – asmeninė S. Jakeliūno kova prieš G. Nausėdą“ (laikytą konservatorių favoritu prezidento rinkimuose – aut. past.). Kritikos šiam tyrimui yra išsakę ir kiti konservatoriai – Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas.
Tačiau S. Jakeliūnas tai vadina klaidinančia ir tendencinga informacija, mat dabartiniame tyrime nebus akcentuojamos konkrečios „kaltininkų“ pavardės.
„Šito tyrimo tikslas nėra rasti ir nubausti kokius nors kaltuosius. Politikoje taip nevyksta ir nėra įmanoma. Tikslas yra suprasti, kodėl Lietuva patyrė tokį gilų ekonomikos nuosmukį, kuris lėmė ne tik statistinį BVP nuosmukį, bet ir apie 200 tūkst. bedarbių, tūkstančius bankrutavusių įmonių, apie 100 tūkst. iš čia emigravusių žmonių, didžiulį skolos prieaugį. Tie dalykai yra labai skausmingi, labai reikšmingi. Krizei galėjome pasiruošti ir amortizuoti tuos veiksnius prieš prasidedant krizei“, – pažymėjo parlamentaras.
Paprašytas paaiškinti, kaip šis tyrimas padės pasirengti kitoms krizėms, S. Jakeliūnas patikino, kad tam tikri sprendimai jau yra priimti.
„Lietuvos bankas vykdo atsakingesnę komercinių bankų priežiūrą. Tačiau dėl vartotojų teisių apsaugos, mano manymu, daroma nepakankamai. Dėl visų naujų šešėlinių institucijų, kurios formuojasi nuo skolinimo platformų iki kitų skolinimosi būtų – tai pakankamai naujos rizikos. Koncentracija Švedijos bankų Lietuvoje išlieka per didelė. Tai gali būti viena iš temų, kurią reikės detalizuoti ir rekomenduoti. Kita sritis – fiskaliniai veiksmai, sprendimai Vyriausybių, Seimo dėl mokestinės politikos, išlaidų, rezervų kaupimo. Čia taip pat daug ką reikia nuveikti, nes labai populiaru mažinti mokesčius, didinti išlaidas. Geriau vėliau negu niekada“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
Pradėjo liudytojų apklausą
S. Jakeliūnas vadovauja parlamentiniam tyrimui „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“. Tyrimą atliekančiai komisijai jau liudijo Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius. Jis teigė, kad apie artėjančią krizę tuometis finansų ministras Rimantas Šadžius buvo įspėtas dar 2007 m. rugsėjį.
Trečiadienį komisijoje liudys ir 2006–2008 ministro pirmininko pareigas ėjęs Gediminas Kirkilas.
Vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį komiteto nariai ketina keliauti į Švedijos Centrinį banką ir šalies Finansų inspekciją. Savo išvadas komisija ketina pateikti Seimo pavasario sesijoje kitąmet.
