Teisėsaugininkai dar nebuvo įsisukę į Gaidjurginių grupuotę, o vienas iš jos narių jau buvo nuteistas už žmogžudystę. Vis dėlto teisėjai tada nežinojo, kad nuteistojo Mariaus Marijošiaus kraupioje sąskaitoje jų ne viena.
Galvažudį sulaikė kaimynai
2002-ųjų balandžio 19 dienos vakarą į Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninę buvo atvežtas ir paguldytas Saulius Čiuželis (38 m.). Dėl daugybės durtinių ir pjautinių žaizdų ligoninėje jis mirė.
Aiškindamiesi įvykį, kriminalistai nustatė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas netoli savo namų M. Mažvydo gatvėje. Liudininkai matė, kaip prie S. Čiuželio priėjo jaunas vyras ir jiedu kurį laiką kažką labai audringai aiškinosi. Vėliau priėjusysis išsitraukė peilį ir ėmė S. Čiuželį badyti. Kai šis parkrito, užpuolikas puolė bėgti, bet įvykį mačiusių užpultojo kaimynų buvo pasivytas ir paguldytas ant asfalto.
Atvykusiems policininkams beliko tik uždėti antrankius ir nusivežti užpuoliką areštinėn. Ten paaiškėjo, kad peiliu švaistėsi M. Marijošius, gimęs 1971 metais. Iš pradžių teismas jį leido suimti mėnesiui, o vėliau areštinėje išlaikė ir iki teismo, kuris įvyko palyginti labai greitai – tų pačių metų rugsėjo mėnesį.
Tuo metu dar nežinota, kad M. Marijošius – patyręs galvažudys. Nors teisėsaugininkai, aišku, jį pažinojo – juk buvo jau du kartus teistas. Pirmąjį kartą vos sulaukęs 17 metų M. Marijošius už vagystes buvo nuteistas 2 su puse metų. Kaip pas mus įprasta, nepilnamečio už grotų niekas nesodino, o bausmės vykdymą atidėjo 2 metams.
Po 2 metų M. Marijošius vis dėlto jau buvo įkalintas. Šį kartą Klaipėdos rajono teismas už išžaginimą jam davė 10 metų. Pravieniškėse atkalėjęs 7 metus, 1997-ųjų rugpjūtį žagintojas grįžo į uostamiestį ir prisiglaudė po Sigito Gaidjurgio sparneliu.
Nužudė tiesiog supykęs?
Teisėsaugai buvo žinomas ir nužudytasis S. Čiuželis – jis buvo kartą teistas. S. Čiuželis vadovavo „Navetos“ bendrovei, kuri teikė statybos paslaugas. Klaipėdoje šnekėta, kad jis esąs skolingas ne vienam užsakovui ir šiaip kreditoriui. Todėl pirminė nužudymo versija ir buvo tokia, kad galbūt tai susidorojimas už skolų negrąžinimą. Ieškota kreditoriaus, kuris galėjo pasamdyti žudiką, bet jo rasti taip ir nepavyko. Galop M. Marijošius apkaltintas nužudymu iš chuliganiškų paskatų.
Teisme M. Marijošius aiškino taip: esą eidamas pro šalį S. Čiuželis jį užkliudęs ir tuo labai supykdęs. Taigi M. Marijošius išsitraukęs medžioklinį peilį ir tą praeivį subadęs. Esą tiesiog nesuvaldęs emocijų ir net neatsimenąs, kaip įsiutęs badė ir badė – dūrė net 28 kartus. Ir nors būta duomenų, kad M. Marijošius prieš tai net porą parų sukiojosi M. Mažvydo gatvėje, net buvo išlaužęs rūsio duris ir jame slėpęsis, vis dėlto tai ir liko tik duomenimis.
Beje, kai policija sulaikė M. Marijošių ir iškrėtė jo automobilį, rado pistoletą su 6 šoviniais. Teisme ginklo savininkas aiškino, esą pistoletą jis nusipirkęs Kaune, Aleksoto turgavietėje.
Klaipėdos apygardos teismas M. Marijošių pripažino itin pavojingu recidyvistu ir skyrė jam 18 metų nelaisvės: pirmus 5 metus – kalėjime, o vėliau – griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Nuteistasis nuosprendį apskundė ir laimėjo metus. Galutinė bausmė liko 17 metų.
Tuo metu, ko gero, M. Marijošius net nesapnavo, kad kalėjime jam bus skirta būti iki gyvos galvos.
Įdavė pats V. Baltušis
Kai M. Marijošiui buvo skelbiamas nuosprendis, S. Gaidjurgis dar mėgavosi laisve. Bet tai jau buvo paskutinė jo laisvės diena.
Jau kitą dieną Vilniuje į areštinę buvo uždarytas ne tik S. Gaidjurgis, bet ir jo parankiniai Artūras Damkus bei Renatas Šadeikis.
Paradoksas, tačiau tiek Klaipėdos, tiek Panevėžio mafijos duobkasiu tapo žiaurusis Tulpinis Virginijus Baltušis. Pastarąjį įdavė jo gaujos narys Dainius Skačkauskas. O vienu metu pradėjęs duoti parodymus V. Baltušis papasakojo, kaip Gaidjurginiai kartu su Tulpiniais Giruliuose nužudė Mindaugą Bendzalauską. Apie šį nužudymą „Akistata“ jau plačiai rašė, todėl prie jo negrįšime, tik priminsime, kad kartu su Gaidjurginiais jame dalyvavo ir panevėžiečiai V. Baltušis, Saulius Janonis (vėliau nužudytas pačių Tulpinių) ir Romualdas Čeponis (žuvęs per susišaudymą su policija).
Suimti įrodymų pakako
Kai visa tai sužinojo prokurorai, nusprendė nedelsdami S. Gaidjurgį sulaikyti. Tuo metu jis buvo labai aktyvus „policijos ir prokuratūros pagalbininkas“ – vilniečiams pasakojo apie esą korumpuotus Klaipėdos pareigūnus.
Pasitarę teisėsaugininkai nusprendė S. Gaidjurgį iškviesti apklausti į Policijos departamentą. Jų nuomone, S. Gaidjurgiui tai neturėjo sukelti jokių įtarimų. Taip ir buvo. Su dviem sargybiniais į sostinę atvažiavusio S. Gaidjurgio automobilį „Nissan Patrol“ „Aro“ pareigūnai sustabdė ties Gariūnais ir visus tris vyrus persodino į grotuotą automobilį.
Visus tris klaipėdiečius Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas leido suimti 3 mėnesiams. Tai reiškė, jog prokurorai turi pakankamai duomenų, kad pareikštų kaltinimus. O jie visiems trims Gaidjurginiams ir buvo pareikšti už M. Bendzalausko nužudymą, įvykdytą 1997-aisiais. Šitaip tarsi patraukus virvelę, vėliau buvo atskleista visa neišaiškintų nužudymų grandinė.
Jau po teismo Lukiškių kalėjime kalbėdamas su šių eilučių autoriumi, S. Gaidjurgis pasakojo, kaip esą prieš areštą jis kalbėjęs su tuometiniu Policijos departamento generaliniu komisaru Vytautu Grigaravičiumi.
„Man siūlė prisiimti visus nužudymus ir sakė: „Liksi laisvas kaip D. Skačkauskas“. Tačiau aš nesutikau, – pasakojo S. Gaidjurgis. – Tada komisaras paprašė pinigų ir sakė, kad galima išsipirkti. Pažadėjau per savaitę pinigus surinkti, bet nespėjau. Būčiau sutikęs su jų sąlygomis, tai būčiau vaikščiojęs kaip erelis ir būčiau buvęs tik liudininku. O dabar viską surašė pagal R. Šadeikio „scenarijų“. Aš sėdžiu už nužudymus tų žmonių, kurių net nepažinojau“.
Tokius S. Gaidjurgio žodžius komisaras paneigė. Anot V. Grigaravičiaus, jokių pinigų iš S. Gaidjurgio jis nereikalavo.
Skundai Seimui
Iš karto po sulaikymo S. Gaidjurgis elgėsi gan ramiai. Matyt, jis manė, kad jeigu teisėsauga neras lavonų, tai nebus ir bylų. Juk ne veltui visą laiką šnekėta, kad S. Gaidjurgis kitą dieną po nužudymo būtinai pats vienas perlaidodavęs savo aukas ir taip sunaikindavęs įkalčius.
Tvirtai jausdamasis S. Gaidjurgis kameroje veltui laiko neleido, o kam tik įmanoma rašė skundus. Jį piktino žiniasklaida, skelbianti apie galbūt jo užsakymu įvykdytas žmogžudystes, piktino prokurorai, tiriantys jo bylas, ir net „neteisėtus veiksmus naudojantys“ Kauno policininkai.
Kai kurie S. Gaidjurgio skundai sukėlė net šiokį tokį rezonansą. Tuometinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas išbarė bylą tiriančius pareigūnus, kad jie, atskleisdami žiniasklaidai, kuo įtariamas S. Gaidjurgis, esą pažeidžiantys tarptautines konvecijas ir nekaltumo prezumpciją.
Po A. Sakalo pagrūmojimų paklaustas, ar jau galima tikėtis, kad Klaipėdos nusikaltėliai bus nubausti, tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovas Algimantas Kliunka, nors ir džiaugėsi, kad dar vieno regiono banditai susodinti už grotų, bet oficialiai „Akistatai“ sakė, kad kalbėti apie S. Gaidjurgį kaip apie nusikaltėlį esą dar negalima, nes žmogaus kaltumą gali įrodyti tik teismas. „Pasakyčiau taip, – sakė A. Kliunka. – Žmogus yra įtariamas, vyksta tyrimas, o jo metu nieko daugiau komentuoti negaliu“.
Gerokai daugiau viešai pasakė generalinis policijos komisaras V. Grigaravičius. Jis jau tuomet prognozavo, kad Gaidjurginių bylos gali būti gerokai įspūdingesnės už Tulpinių. „Dar prieš suimant S. Gaidjurgį buvo surinkta daug medžiagos apie jo nusikaltimus, bet atrodo, kad tai dar ne pabaiga, – sakė V. Grigaravičius. – Jam jau pareikšti keli įtarimai dėl nužudymų ir atrodo, kad jų bus dar daugiau“.
Tuo metu S. Gaidjurgis tai vadino šmeižtu – taip pat tebevadina iki šiol. Ir per tardymą jis neprisipažino žudęs.
Kitą šeštadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite:
S. Gaidjurgio teismas
Bado akcija Lukiškėse
Žilvinas VIZGIRDA
2 dalis
.........
