Prabėgus keletui metų ėmė aiškėti, kas Klaipėdoje žudė nusikalstamo pasaulio veikėjus. Vis dėlto nužudymo motyvai lieka neaiškūs ir šiandien, nes pagrindinis žudynių iniciatorius tyli.
Pasala banke
Apie tai, kad nušovė Audrių Leščinską-Leščių ir jo sugyventinę Neringą Kudžmaitę, banditai niekam nepasakojo. Atvirkščiai – jie net paskleidė gandą, esą A. Leščinskas gyvenąs Kolumbijoje, vietos narkotikų kartelių prieglobstyje, ir sėkmingai organizuojąs kvaišalų siuntas į Europą.
Na o kriminalistai Leščiaus žudymo braižą įžvelgė dar ne vienoje Klaipėdoje ir Šiauliuose įvykdytoje žmogžudystėje.
Vieno Klaipėdos banko filialo saugykloje aptikę apie 20 000 dolerių kainuojantį laikrodį „Rolex“, kuris priklausė uostamiestyje nužudytam verslininkui, teisėsaugininkai net kuriam laikui ten buvo palikę pasalą vildamiesi, kad laikrodžio atsiimti ateis jų ieškomas A. Leščinskas. Mat šis laikrodis buvo saugojamas N. Kudžmaitės vardu išnuomotame seife. Vis dėlto niekas taip ir neatėjo.
O Sigitas Gaidjurgis jau kurpė naujus planus...
Nušautas Benzas
Tais pačiais 1997-aisiais, rugsėjo pradžioje, Klaipėdos Girulių miške rastas nušautas Mindaugas Bendzalauskas-Benzas (g. 1973 m.). Jis buvo žinomas kaip Klaipėdoje garsios Žardinių gaujos vadeiva. O Žardiniais jie buvo pasivadinę dėl to, kad rinkdavosi „Žardininkų“ prekybos centro bare. Benzas buvo pirmasis uostamiestyje, kuriam dar 1993 metais buvo pritaikytas Prevencinio sulaikymo įstatymas. 1994-aisiais už 6000 dolerių reikalavimą iš verslininkų Benzas kartu su kitais Žardiniais buvo nuteistas lygtinai, o dar po metų už savavaldžiavimą jam buvo skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Po metų Benzas sugrįžo į Klaipėdą ir vėl ėmėsi reketo, bet jo autoritetas buvo smukęs. Išblaškyta, be didesnės įtakos tarp organizuotų nusikaltėlių buvo ir pati Žardinių gauja.
Kaip ir kiekvieno mafijinio nužudymo tyrimas, M. Bendzalausko-Benzo nužudymo tyrimas vyko labai lėtai. Buvo išsiaiškinta, kad į Girulių mišką M. Bendzalauską atvežė Marius Gansauskas, kartu automobilyje buvo ir Olegas Lukauskas. Kai jų „Audi“ įsuko į miško keliuką, iš karto teko sustoti, nes skersai kelio gulėjo rąstas. Tuo metu iš krūmų išlindo kažkoks vyras ir paprašė padėti tą rastą patraukti. Kai Benzas išlipo iš mašinos ir žengė nepažįstamojo link, šis išsitraukė pistoletą su duslintuvu ir ėmė šaudyti. Tuo metu iš krūmų pasirodė ir dar vienas vyriškis. M. Gansauskas nieko nelaukęs spustelėjo greičio pedalą. „Audi“ peršoko rastą ir nuskriejo vinguriuodama tarp medžių.
Vėliau kriminalistai eidami automobilio vėžėmis stebėjosi – girdi, joks lenktynininkas taip neišlaviruotų, neužkabinęs nė vieno medžio.
O žudikai nuvilko Benzo lavoną toliau į mišką, kad jis ne taip greitai būtų pastebėtas. Neapsieita ir be kontrolinio šūvio į galvą.
Žudikų pėdsakais
Klaipėdos policijai gerai buvo žinomas ne tik pats M. Bendzalauskas, bet ir abu jo bendrakeleiviai. M. Gansauskas buvo teistas už savavaldžiavimą ir reketą, o O. Lukauskas – nuskambėjęs VSD pareigūnų atskleistoje kontrabandinių vištų kulšelių byloje. Abu neigė ką nors žinantys apie asmenis, nušovusius Benzą. M. Gansauskas sakė žinąs tik tiek, kad į Girulius buvo pakvietęs Aidanas Simonavičius-Čiukčia. Bet tas irgi nuo tos dienos dingo be pėdsakų.
Praėjus kelioms dienoms po M. Bendzalausko nužudymo, kaip įtariamasis 10 parų buvo suimtas vienas iš jaunesniųjų Žardinių – Šarūnas Šarnauskas. Tačiau jį teko paleisti. Nieko pasakyti negalėjo ir kiti sulaikytieji. Klaipėdoje šnekėta, esą prie Benzo nužudymo nagus galėjęs prikišti ir S. Gaidjurgis, bet galimi motyvai buvo neaiškūs. Juolab kad M. Bendzalauskas paskutiniaisiais metais gyveno itin kukliai ir gana ramiai.
Tiesa, nors ginklo, iš kurio buvo nušautas Benzas, policijai rasti nepavyko, ištyrę kulkas ekspertai nustatė, kad iš to ginklo buvo nušauti dar trys žmonės – Maskvoje, Kaliningrade ir Šiauliuose.
Kulką paleido samdomas žudikas
Šiauliuose iš to ginklo sausio 11-ąją buvo nušautas ant Ginkūnų vandens saugyklos ledo atvykęs pažvejoti Algirdas Rimša-Kryžius. Netoliese buvę jo draugai girdėjo du duslintuvu prislopintus pokštelėjimus, o kas vyksta, suprato tik tada, kai pamatė ant ledo susmukusį savo draugą.
A. Rimša palaikė ryšius su Šiaulių Princais, buvo gerai pažįstamas su Audriumi Leščinsku. Jis buvo teistas už chuliganizmą ir turto prievartavimą, taip pat sulaikytas prevencine tvarka. Prasidėjus privatizacijai, su savo grupuote jis buvo sugebėjęs prie to pasišildyti rankas. A. Rimša nuo jaunų dienų mėgo nešioti storą auksinę grandinę su masyviu kryžiumi – dėl to ir turėjo Kryžiaus pravardę. Paskutiniais gyvenimo mėnesiais jis vilkėjo brangius kostiumus ir važinėjosi prabangiais automobiliais.
Po A. Rimšos žūties Šiaulių kriminalistai dirbo be poilsio dienų, bet įtariamojo taip ir nenustatė. Beveik niekas neabejojo tik tuo, kad Kryžių nušovė jį sekęs samdomas žudikas. Kai ekspertai paskelbė savo išvadas, kad tiek Kryžius, tiek Benzas, tiek dar keletas žmonių (ir ne tik Lietuvoje) buvo nušauti iš to paties ginklo, tapo aišku, kad tai tikrai samdomo žudiko darbas. Vis dėlto kam M. Bendzalauskas galėjo būti perėjęs kelią, teisėsaugininkai taip ir nesuprato.
Pamokė amžiams
Tai išaiškėjo tik tada, kai parodymus ėmė duoti Tulpinis Virginijus Baltušis. Jis pirmas ir papasakojo, kad M. Bendzalauskas buvo nušautas S. Gaidjurgio paliepimu. Motyvai net ir dabar, jau po teismo, lieka neaiškūs. Savo parankiniams S. Gaidjurgis paprasčiausiai paaiškino, kad norįs Benzą ir jo draugelį Geną Volosunovą pamokyti dėl netinkamo elgesio.
1997-ųjų rugpjūčio pabaigoje Artūras Damkus, turintis Antano pravardę, iš Aldo Pociaus sužinojo, kad su juo nori susitikti senas geras A. Pociaus pažįstamas Aidanas Simonavičius, pravarde Čiukčia. Vyrai susitiko, šnektelėjo ir išsiskyrė.
Apie susitikimą su Čiukčia Antanas papasakojo S. Gaidjurgiui, nes norėjo šį vyruką įtraukti į gaują. Tačiau Antanas, arba A. Damkus, tuo metu nežinojo vienos smulkmenos: A. Simonavičius buvo geras S. Gaidjurgio inciatyva nužudyto Nauriaus Noreikos draugas...
Antrą kartą A. Simonavičius su A. Damkumi susitiko „Parko“ kavinėje. Jiedviem besikalbant, paskambino S. Gaidjurgis ir paliepė išeiti į vidinį kiemą. Ten automobilyje laukė Renatas Šadeikis, Alvydas Juodris-Benas ir pats S. Gaidjurgis. Pokalbis vyko draugiškai – S. Gaidjurgis klausinėjo A. Simonavičių apie gyvenimą, apie draugus ir pažįstamus. Kai tas pasakė, kad gerai pažįstąs Benzą, S. Gaidjurgis iš karto paprašė, kad šis pakviestų jį ir G. Volosunovą į susitikimą. A. Simonavičius-Čiukčia sutiko ir iš karto paskambino M. Bendzalauskui. Jiems baigus pokalbį, S. Gaidjurgis paskambino Tulpiniui Sauliui Janoniui ir paprašė, kad jis kartu su savo banditais atvažiuotų padėti sulaikyti du vyrus.
Tą patį vakarą iš Panevėžio atvažiavo S. Janonis, Romualdas Čeponis ir V. Baltušis. Prie „Pasakos“ viešbučio kartu su Gaidjurginiais jie laukė atvykstant M. Bendzalausko. Šis atvyko kartu su G. Volosunovu. Vis dėlto Gaidjurginiai ir Tulpiniai neišdrįso pasirodyti, nes aplink buvo daug pašalinių žmonių, kurie galėjo pastebėti pagrobimą.
Kitą dieną A. Simonavičiui dėl susitikimo pavyko susitarti tik su M. Bendzalausku. Šis prižadėjo atvažiuoti į Girulius, prie „Žuvėdros“ stovyklos. Čia pasaloje jo ir laukė S. Gaidjurgis, R. Šadeikis, A. Juodris, V. Baltušis, R. Čeponis...
Na o S. Janonis, A. Damkus ir A. Simonavičius buvo likę automobilyje už Klaipėdos. Nei A. Damkus, nei A. Simonavičius nežinojo, kad Benzas bus nušautas, tik galėjo tai nujausti. Labiausiai neramu turėjo būti Čiukčiai, nes S. Janonis buvo jam surakinęs antrankiais nykščius ir paliepęs ramiai sėdėti automobilyje.
Tuo metu prie „Žuvėdros“ kartu su M. Bendzalausku atvažiavo M. Gansauskas bei O. Lukauskas. Kas buvo toliau, jau žinome. Benzą, išlipusį padėti nustumti medį, kulkomis suvarpė A. Juodris, o jo draugams pavyko pabėgti. Juos nusivijo V. Baltušis ir S. Gaidjurgis. Bėgant pastarasis pametė kepurę ir mobilųjį telefoną, todėl numojo ranka į bėglius ir ėmė ieškoti pamestų daiktų.
O bėgliai važiavo miško keliuku, kol pramušė automobilio karterį. Tuomet paliko automobilį ir bėgo kuo toliau. Jiedu dar paskambino į policiją, medikams ir savo draugui Šarūnui Šarnauskui.
Kiek aprimę jie sugrįžo į sušaudymo vietą ir pagal kraujo pėdsakus surado į miškelį nutemptą M. Bendzalausko lavoną. Ten jį buvo nutempę S. Gaidjurgis, V. Baltušis, taip pat kulkas į Benzą paleidęs A. Juodris.
Ž. Vizgirda
Kitą šeštadienį portale Balsas.lt skaitykite:
Dar dvi žmogžudystės
