Vis giliau į bankų krizės Vakarų Europoje sukeltą recesiją klimpstančiai Rytų Europai reikalinga koordinuota Europos Sąjungos (ES) pagalba, teigia Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
„Būtų gerai, kad ES valdžios institucijos taikytų labiau koordinuotą požiūrį“, - pareiškė Stokholme viešintis A.Kubilius interviu britų verslo dienraščiui „The Financial Times“. „Mes taip pat panašiai nukentėjome nuo krizės paskolų rinkose ir recesijos.“
A.Kubilius įspėjo, kad finansų sektoriaus krizė Ukrainoje ir Rusijoje gali dar pabloginti padėti regione.
„Nerimaujame dėl to, kas gali nutikti Ukrainoje ir Rusijoje“, - teigė Lietuvos premjeras. „Vienos iš šių didelių rinkų žlugimas turėtų itin neigiamų padarinių visam regionui.“
Silpstant eksporto rinkoms, o užsienio bankams ribojant skolinimą vietos padaliniams, manoma, kad į recesiją šiemet įžengs dauguma Rytų Europos šalių.
Tai atsilieps ir Vakarų Europos bankams bei ūkiams, rašo „The Financial Times“. Šią savaitę, tarptautinei reitingų agentūrai „Moody‘s“ įspėjus apie galimą kelių bankų reitingų sumažinimą dėl problemų jų Rytų Europos padaliniuose, akcijų ir valiutų rinkos pastebimai nusilpo.
Kai kurie Vakarų Europos bankai jau kreipėsi į Briuselį su prašymu paremti skolinimą Rytų Europoje; Europos Sąjungos vadovai svarstys regiono problemas kovo 1 dieną rengiamame aukščiausiojo lygio susitikime.
Pasak A.Kubiliaus, Baltijos šalių įmonės skundžiasi, jog užsienio bankai griežtina skolinimo sąlygas, ir įmonėms nepavyksta gauti paskolų, kurios leistų joms pasinaudoti eksporto galimybėmis. „Kartais norėtume, kad požiūris būtų labiau teigiamas, ypač tais atvejais, kai verslo būklė nėra prasta“, - mano Lietuvos vyriausybės vadovas.
Sprogus „burbului“ vartojimo ir nekilnojamojo turto rinkose, Baltijos šalys 2008 metais nugrimzdo į recesiją. Manoma, kad šiemet šie ūkiai gali smukti iki 10 procentų.
A.Kubilius pabrėžė, kad Baltijos valstybių padėtis itin sudėtinga, nes, savo fiksuotiems valiutos kursams apsaugoti, regiono vyriausybės turi griežtinti, o ne švelninti fiskalinę politiką. Be to, jų eksportas pralaimi konkurencingumo atžvilgiu šalims, kurių valiutos kursai mažėja.
Vis dėlto Lietuvai dar nereikia sekti kaimyninės Latvijos pavyzdžiu ir prašyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pagalbos, pažymėjo Lietuvos premjeras.
„Mums tikrai nėra jokios realios būtinybės skolintis iš TVF“, - tikino A.Kubilius. „Kontroliuojame savo biudžeto deficitą ir šiuo metu neturime jokių realių problemų su vietos bankais.“
Praėjusią savaitę Lietuvos Banko vadovas Reinoldijus Šarkinas Seime pareiškė, kad vyriausybei būtų naudinga parengti išankstinį susitarimą su TVF, kuris prireikus skirtų finansavimo.
Tačiau, pasak A.Kubiliaus, tokio susitarimo rezultatas būtų priešingas. „Tai gėda [prašyti TVF pagalbos], kurios norime išvengti“, - pareiškė jis. „Vis dar galime skolintis iš privačių šaltinių, ir tikiuosi, kad antrąjį pusmetį padėtis tarptautinėje rinkoje bus palankesnė.“
