Anot profesoriaus, šių metų rugsėjo mėnuo išskirtinis visais požiūriais.
„Vyrauja labai šilti, saulėti orai. Temperatūra tiek pirmąjį, tiek antrąjį mėnesio dešimtadienį yra aukštesnė už daugiametį vidurkį net 2–3 laipsniais“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo A. Bukantis.
Prognozės rodo, kad vasarišku rudeniu džiaugsimės ir artimiausiomis dienomis.
„Galima sakyti, kad net ir toliau ta pati šiluma laikysis, gal vienu kitu laipsniu ir žemesnė, bet dienomis temperatūra pakils virš 20 laipsnių. Tikrai tokio saulėto ir šilto rugsėjo mėnesio neturėjome jau seniai“, – sakė A. Bukantis.
Dabartinė šiluma – dar ne bobų vasara
Kai kurie žmonės dabartines saulėtas ir šiltas dienas vadina bobų vasara. A. Bukantis patikino, kad iš tiesų šis metas nėra bobų vasara. Ji ateina tada, kai oras jau būna atvėsęs, bet dėl oro masių cirkuliacijos laikinai grįžta šiluma.
„Reikia pirmiausia sulaukti, kada baigiasi vadinamojo meteorologinė vasara“, – pažymėjo klimatologas.
Vasaros pabaigą žymi keli kriterijai. Rugsėjo 23 dieną bus rudens lygiadienis. Tada baigsis vadinamoji astronominė vasara.
Meteorologinė vasara baigiasi tada, kai vidutinė paros temperatūra nukrenta žemiau 15 laipsnių. Kol kas ji beveik visoje Lietuvoje laikosi aukštesnė.
„Tai reiškia, kad dar nesibaigė tikroji vasara“, – paaiškino A. Bukantis.
Anot pašnekovo, bobų vasara taip pat turi tam tikrus požymius. Dažniausiai ji prasideda po rudens lygiadienio (rugsėjo 23 d.). Be to, reikia atvėsimo – oro temperatūra turi nukristi žemiau 15 laipsnių.
Tik tada nuo Portugalijai priklausančio Azorų salyno atslenka šiltesnio oro pliūpsniai. Jie jau gali būti priskiriami bobų vasarai. Ar jos sulauksime šiemet, paaiškės jau šį savaitgalį.
„Su išlyga galima sakyti taip: jeigu šeštadienį bus vėsesnė diena ir vietomis iškris lietaus, kitą savaitę šviesūs, gražūs, saulėti orai galėtų būti priskirti bobų vasarai.
Dienomis temperatūra laikysis tarp 19–22 laipsnių, naktimis apie 13 laipsnių. Na, ir visą laiką viskas šilčiau yra prie jūros“, – komentavo A. Bukantis.
Pasakė, kokie bus kiti rudens mėnesiai
Numatoma, kad anticikloniniai, t.y. giedri orai laikysis ir spalio pradžioje. Pasak profesoriaus, dabartinė atmosferos cirkuliacija yra labai palanki oro srautams iš pietų. Šiluma skverbiasi į visą Baltijos regioną, į centrinę Europos dalį. Tiesa, tikslią ilgalaikę prognozę sudaryti yra gana sunku.
„Koks bus visas spalis, galima nurodyti tik vidutinę jo temperatūrą. Prognozuojama, kad ji turėtų būti aukštesnė daugiametį spalio mėnesio vidurkį, t.y. apie 9–10 laipsnių. Turiu omenyje, 10 laipsnių pajūryje, o kitur vidutinė mėnesio temperatūra nukrenta žemiau 8–9 laipsnių“, – paaiškino A. Bukantis.
Atėjus rudeniui, dažno lietuvio nuotaiką gadina vadinamasis „cepelininis“ dangus – niūrūs, pilki debesys, dažnai su krituliais. Anot klimatologo, to neišvengsime ir šiemet.
„Nieko mes nepakeisime. Mūsų platumoje rudenį visą laiką sustiprėja cikloniniai procesai iš Atlanto. Dažnai veržiasi oro masės ir rūkai būna dažnesni. Taigi tiek saulėtų dienų kaip rugsėjo mėnesį ir spalio pradžioje tikrai neturėsime.
Vėliau, nuo spalio 2–3 dešimtadienio dažnesnis bus pilko dangaus atspalvis“, – radijo laidoje kalbėjo profesorius.
Netoli Lietuvos – rekordinės pusnys: ar to sulauksime ir mes?
Netoli Lietuvos orai rodo visiškai kitokį veidą. Švedijoje, Kirunoje, iškrito rekordiškai daug sniego. Tokių pusnų rugsėjo mėnesį neatsimena nė patys švedai. Socialiniuose tinkluose lietuviai ėmė nerimauti, kad pūgos netrukus atlinks ir pas mus.
Anot laidos pašnekovo, reikia atminti, kad šiluma nėra išplitusi visur. Šiaurinėse Skandinavijos pusiasalio dalyse cirkuliuoja oro masės iš šiaurės vakarų. Dėl to ten temperatūra yra beveik 15 laipsnių žemesnė nei Lietuvoje.
A. Bukantis patikino, kad tai yra dėsninga. Mat anticiklonas, kuris lemia orus Lietuvoje ir visoje Rytų Europoje, neaprėpia Skandinavijos šiaurinės dalies. Jos nepasiekia šilumos srautas, todėl kalnuose, iškrenta sniegas, kaip tai nutiko šiauriniame Švedijos mieste Kirunoje.
„Reikia pasižiūrėti į kalendorių – visgi yra rugsėjo 20 (tą dieną transliuota laida – red. past.). Šiuo požiūriu, nėra jokia anomalija, jeigu ten jau ir pasnigo“, – pažymėjo A. Bukantis.
Prognozuoti, kada sniegas pasirodys Lietuvoje, gana sudėtinga. Profesorius priminė, kad Lietuvoje vidutinė pirmojo sniego data yra spalio 25–26 d. Tomis dienomis dažnai iškrenta pirmosios snaigės, bet sniegas išsilaiko trumpai, kartai tik kelias valandas.
„Tokio reiškinio, likus daugiau nei mėnesiui iki spalio pabaigos, sunku prognozuoti. Kartais tas sniegas iškrenta tik lapkričio mėnesį. Tai nėra galimybių jokiais modeliais apskaičiuoti, kada Lietuvoje iškris pirmasis sniegas“, – sakė klimatologas.
Nors pernai Lietuvoje sniego sulaukėme lapkričio pabaigoje (pirmasis rimtas snygis fiksuotas lapkričio 18 d.), orų stebėjimai rodo, kad mūsų šalyje žiema jau yra sutrumpėjusi 33 dienomis.
