BNS žiniomis, teismas paskelbė kaltinamąjį aktą, apklausė kaltinamąjį, jis savo kaltės nepripažįsta ir su pareikštais kaltinimais nesutinka.
Į kitą posėdį, kuris vyks sausio 30 dieną, bus kviečiami liudytojai.
Teismas yra priėmęs sprendimą bylą nagrinėti uždaruose posėdžiuose, nes viešas bylos nagrinėjimas prieštarautų valstybės paslapties saugojimo interesams.
Gruodį Klaipėdos apygardos teismo nutartimi kaltinamajam suėmimas pratęstas iki šių metų kovo 14 dienos.
Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, 1974 metais Rusijoje gimęs ir ilgą laiką gyvenęs vyras buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos organizacijos ir vykdė užduotis, susijusias su informacijos rinkimu bei jos perdavimu šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijai.
Pasak prokuratūros, surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis nuo 2015 metų iki jo sulaikymo 2017 metų gruodį rinko ir perdavinėjo informaciją apie Lietuvos kariuomenės karines jūrų pajėgas, NATO karo laivus bei jais gabenamą karinę techniką, Klaipėdos mieste ir Klaipėdos jūrų uoste esančius objektus, įskaitant ir tuos, kurie turi strateginę reikšmę valstybės nacionaliniam saugumui.
Įtariama, kad vykdydamas Rusijos žvalgybos organizacijos užduotis R. Šešelis rinko informaciją apie suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, bendrovę „Klaipėdos nafta“, šių objektų infrastruktūrą, rezervuarus, apsaugos sistemas ir jų pasikeitimus.
Duomenys apie tai, kad šis asmuo galimai vykdo neteisėtą veiką rinkdamas ir perdavinėdamas informaciją jį užverbavusios organizacijos atstovui, buvo gauti kontržvalgybinės operacijos, kurią vykdė karinė žvalgyba, metu. Pernai gruodį žvalgybos pateiktos informacijos pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Prokuratūra pabrėžia, kad R. Šešelis nerinko ir neperdavinėjo įslaptintų dokumentų, tačiau jo veiksmai vertintini kaip nusikalstami, nes jis veikė vykdydamas užsienio valstybės žvalgybos organizacijos užduotis.
Turima duomenų, kad kaltinamasis taip pat vykdė ir kitas užduotis, tarp kurių buvo pavedimas užmegzti draugiškus santykius su Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų darbuotojais bei įgyti jų pasitikėjimą.
Nepaisant to, kad užsienio valstybės žvalgybinės institucijos kontaktai su R. Šešeliu vykdavo laikantis ypatingos konspiracijos sąlygų, karinės žvalgybos pareigūnams pavyko juos užfiksuoti. Šių kontaktų metu buvo perduodamos užduotys, instrukcijos apie informacijos rinkimo ir užšifravimo būdus, atsargumo priemones, naudotinas užtikrinant jų susižinojimo slaptumą.
Lietuvos įstatymai už šnipinėjimą numato laisvės atėmimą nuo trejų iki penkiolikos metų.
Iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje penki asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis. Kai kurie jų bausmes jau atliko.
Teisėsauga praėjusių metų pabaigoje paskelbė atliekanti naują tyrimą dėl galimo šnipinėjimo Rusijai, įtarimai pateikti neįvardijamam „visam tinklui asmenų“, tarp jų – ir buvusiam parlamentarui Algirdui Paleckiui. Jis nuo spalio laikomas suimtas.