Prieš pat Seimo rinkimus Vyriausybė kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir reikalavo, kad Rusijos koncernas „Gazprom“ grąžintų 5 mlrd. litų permoką už dujas, tiektas Lietuvai nuo 2004 iki 2012 metų. Užuot peržiūrėjusi dujų vartojimo politiką, Vyriausybė elgiasi lyg narkomanas, reikalaujantis pigesnės dozės.
Vadino rinkimų triuku
Bendrovei „Lietuvos dujos“ privatizavimo sutartimi „Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas teisingomis kainomis ir atsižvelgiant dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, sudarytoje tarp „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“.
„Dujų kaina stipriai pakilo, kai buvo pakeista dujų kainos formulė. Taip buvo pažeista privatizavimo sutartis“, – ginčo esmę raportavo Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetas.
Milijardinį ieškinį dauguma ekspertų vadino rinkimų triuku, nes pasirinkusi griežčiausią trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos pertvarkos paketą Lietuva esą pati pažeidė 2004 metų sutartį.
„Mano supratimu, tai buvo rinkimų triukas, nes bylinėjimasis dėl kainos, kuri jai jau dvejus metus yra tokio dydžio, kelia didelių klausimų. Be to, dujų kaina šiuo metu krinta dėl pasaulinės gamtinių dujų paklausos, o jų kainos formulė buvo sudaryta įvairiems metų laikams“, – aiškino advokatų kontoros „Baltic Legal Solutions Lietuva“ partneris Gytis Kaminskas, turintis patirties panašaus pobūdžio bylose.
Ginčuose su „Gazprom“ Lietuvai atstovauja advokatų kontora „Shearman&Sterling“ su LAWIN ir „Tark Grunte Sutkienė“. Manoma, kad šių advokatų paslaugos kainuos ne mažiau kaip 10 mln. litų.
Pasekmės gali būti liūdnos
Tarptautinio arbitražo teismo ir Nuolatinio arbitražo teismo Hagoje narys G. Kaminskas abejoja, ar vartotojai apskritai pajus ieškinio naudą.
„Tenka abejoti ne tik dėl ieškinio perspektyvos, kurio nagrinėjimas užtruks dvejus trejus metus, bet ir dėl tiesioginės naudos. Pavyzdžiui, jei ES antimonopolinė tarnyba net nubaustų „Gazprom“, tai nebūtų „Microsoft“ atvejis, kai jai skirta bauda siekė 860 mln. eurų. Be to, „Gazprom“ baudą sumokėtų ne Lietuvos, o ES biudžetui“, – aiškino G. Kaminskas.
Kalbėdamas apie galimas pasekmes G. Kaminskas išskyrė dar kelis dalykus.
„Ir teoriškai, ir praktiškai reikėtų įvertinti tikimybę, kad „Gazprom“ turi arba turėtų pagrindą visiškai atsisakyti tiekti dujas Lietuvai, jei Vyriausybė ir toliau tiesmukai „derėsis“ su šia bendrove“, – perspėjo G. Kaminskas.
Patirties arbitražinėse bylose turintis advokatas pabrėžė, kad egizstuoja nemažas pavojus, jog Lietuvos gali laukti uždaryto naftotiekio „Družba“ likimas.
„Rusai turi kur kas daugiau svertų derėtis nei Lietuva. Tai suprasdamos Suomija, Latvija ir Estija švelniau įgyvendina trečiąjį ES energetikos paketą. Jos praleido vieną kvailelę į priekį ir stebi, kas jai bus“, – ironizavo Vyriausybės veiksmus G. Kaminskas.
Pašnekovo teigimu, konservatorių Vyriausybė apsimeta, kad įgyvendinti trečiąjį ES energetikos paketą buvo būtina.
„Deja, energetikos ministras Arvydas Sekmokas priskaldė tiek malkų, kad mums tai kainuos ne vieną šimtą milijonų litų, ir vis dar nesuprantu, kodėl jį taip gina prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – stebėjosi pašnekovas.
Sudomintų nebent kainų formulė
Ir A. Kubilius, ir A. Sekmokas gyrėsi, kad į Stokholmo arbitražą kreiptasi ir dėl sėkmingo Europos Komisijos (EK) antimonopolinės tarnybos tyrimo „Gazprom“ atžvilgiu bei pabrėžė Lietuvos nuopelnus principinėje kovoje su „Gazprom“.
Kai kurie ekspertai su Vyriausybės sau priskiriamomis pagyromis nesutinka.
„Nemanau, kad Lietuva buvo iniciatorė, kaip mūsų Vyriausybė giriasi, – įsitikinęs buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkas Vidmantas Jankauskas. – EK tarnyba ne be pagrindo pradėjo tyrimą, bet čia kalbama apie šalis, kurios, be „Gazprom“, turi ir kiti tiekėjų“.
V. Jankauskas pabrėžė, kad Suomijoje ir Baltijos šalyse EK antimonopolinė tarnyba neturi ką veikti, nes šioje Europos dalyje nėra konkurencijos. „Dujų koncernas „Gazprom“ čia yra vienintelis tiekėjas ir nėra bei negali būti jokios konkurencijos“, – tikino buvęs VKEKK vadovas.
ES „Gazprom“ gali spausti nebent dėl gamtinių dujų kainų formulės, siejančios dujų kainas su pasaulinėmis naftos kainomis, sudarymo. „Lietuva nėra pirma šalis, teikianti Stokholmo arbitražui tokį ieškinį. Tačiau dėl paties ieškinio sunku ką nors pasakyti: nežinau, ar tikrai buvo pakeista kainų formulė, kaip teigia energetikos ministras, o jei buvo pakeista, tai kaip, kada ir kodėl“, – svarstė V. Jankauskas.
Kietakakčių pozicija
EK antimonopolinės tarnybos pareigūnai „Gazprom“ spaudžia nuo pat 2004 metų, kai įtarė, jog rusų dujų gigantė suteikdavo išskirtines sąlygas Austrijos bendrovei OMV. Pastaroji perparduodavo iš „Gazprom“ lengvatinėmis sąlygomis įsigytas dujas Italijai. Dujų tiekimo požiūriu Austrija yra be galo svarbi ES, nes šioje šalyje išsišakoja dujotiekiai į bendrijos pramonės gigantes – Italiją, Prancūziją ir Vokietiją.
Deja, šis EK tyrimas 2005 metais baigėsi nesėkme, tačiau antimonopolinės tarnybos pareigūnai rankų nenuleido. Pernai jie atliko dokumentų poėmius OMV, „Polskie Górnictwo Naftowe i Gazownictwo“ (Lenkija), taip pat „Gazprom“ antrinėse kompanijose „Gazprom Germania“ (Vokietija), „Vemex“ (Čekija).
Tik kai šis tyrimas įsibėgėjo, praregėjo ir Lietuvos Vyriausybė. Tyrėjų akiratyje atsidūrė aštuonios valstybės (Lietuva, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Estija ir Latvija).
„Iki šiol Lietuvos pozicija, mano nuomone, buvo labai jau kietakaktiška ir kategoriška, – kalbėjo V. Jankauskas. – Niekas nevertė Lietuvos priimti griežčiausią trečiojo ES paketo įgyvendinimo variantą, o ir su „Gazprom“, panašu, buvo vengiama derėtis.“
Pasak pašnekovo, derybų klausimas tapo dar sunkesnis, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretu dujų kainos tapo politiniu, o ne verslo dalyku.
Advokatas G. Kaminskas taip pat įsitikinęs, kad Rusijos valdžiai įsikišus į dujų kainų reguliavimo procesą ginčai tarp valstybių tampa politiniai, todėl veikiausiai viskas išsispręs per ES ir Rusijos derybas. Gali būti, kad tyrimas prieš „Gazprom“ bus nutrauktas.
„Gazprom“ tiekiamų dujų dalis ES sudaro apie 28 proc.
Ne ten laužomos ietys
Šilumos tiekėjai nesiima prognozuoti, kokią įtaką buitinių vartotojų mokamai dujų kainai galėtų padaryti Lietuvos inicijuojamas kreipimasis į Stokholmo arbitražo teismą.
„Jei bent žinotume, kas yra užfiksuota „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ sutartyje, gal ką nors ir būtų galima prognozuoti“, – kalbėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas (LŠTA) Vytautas Stasiūnas.
Pašnekovo teigimu, kur kas svarbesni yra faktiniai duomenys apie Lietuvai parduodamas dujas.
„2005 metais už tūkstantį kubinių metrų dujų „Gazprom“ mokėjome 440 litų, o 2012 metų liepą toks pat dujų kiekis Lietuvai stsiėjo 2 050 litų. Į šią kainą įeina ne tik iš „Gazprom“ pirktos dujos, bet ir jų transportavimas nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki konkrečios katilinės“, – paaiškino V. Stasiūnas.
Pasak LŠTA prezidento, ietys laužomos visiškai ne ten, kur reikėtų.
„Esame vienintelė šalis, centralizuotam šildymui naudojanti dujas, nors net pagal projektinius skaičiavimus šildymui turėtų būti naudojamas antrarūšis kuras – du tris kartus pigesnis biokuras“, – sakė V. Stasiūnas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad biomasės Lietuvoje yra daugiau negu reikia, o šalis nepasinaudoja šiuo privalumu.
Tokiai nuomonei nepritarė advokatas G. Kaminskas.
„Bet koks kraštutinumas yra blogybė – nesvarbu, ar tai būtų nafta, ar biokuras, ar dujos. Alternatyvos būtinos. Jei paliksime tik vieną išeitį, neišvengiamai kursis monopolijos. Panašų rezultatą jau turime biokuro rinkoje, kur šilumos tiekėjai jį perka iš savo antrinių įmonių“, – reziumavo G. Kaminskas.
KOMENTARAS
Raimondas Kuodis: makroekonominės politikos ir viešosios ekonomikos ekspertas
Kova vyksta ne tame fronte, kuriame turėtų vykti. Dabartinė valdžia nesirūpina, kad mes tų dujų išvis nevartotume, nes jos Lietuvai reikalingos tik trąšoms gaminti (turima omenyje „Achema“ – red. past.).
Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kitos alternatyvos „Gazprom“ dujoms ir net pats ginčas su rusais nesprendžia esminės problemos – būtina visiškai atsisakyti dujų. Juk šildymas jomis yra toks pats prabangos dalykas, kaip gyventojams pirkti ir eksploatuoti vien „Rolls Royce“ automobilius.
Dujos Lietuvai – kaip kvaišalai narkomanui, o alternatyvos – papildomos adatos, kad nebūtų didelių fizinių kančių. Pastaraisiais metais padidėjęs dujų vartojimas, nors gyventojų sumažėjo 500 tūkst., susijęs su tuo, kad uždarius Ignalinos atominę kitos elektrinės šilumos energiją pradėjo gaminti degindamos dujas. Pavyzdžiui, Elektrėnuose degindama dujas Lietuvos elektrinė šildo dar ir vietos marių žuvis.
TIK FAKTAI
2011 metų viduryje energetikos ministras A. Sekmokas žadėjo susiderėti su „Gazprom“ dėl 15 proc. pigesnių dujų. Tais pačiais metais Lietuva pasitiko brangiausią šildymo sezponą istorijoje, o šiemet nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams dujos pabrango 22 proc.
Energetikos įmonės šilumai ir elektrai gaminti 2008 metais suvartojo 1,334 mlrd. kub. m dujų, 2009-aisiais – 1,303, o 2010 metais – 1,687.
Lietuva už tūkstantį kub. m gamtinių dujų moka brangiausiai iš visų ES šalių.
