Rusijos žiniasklaida pirmadienį toliau citavo nušalintojo prezidento Rolando Paksą teiginį, kad jis esą buvęs atstatydintas iš pareigų už tai, jog nesutiko įsileisti į šalį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo, skirto laikyti Talibano ir Al Qaedos teroristams.
Šalia paties R. Pakso teiginių minimi ir ekspertai, sakantys, jog visa nušalintojo prezidento, dabar išrinkto Europos Parlamento nariu, apkalta buvo naudinga Vašingtonui. Dienraštis „Kommersant“ analizuoja įvykių seką, primindamas, kad R Paksas buvo nušalintas kaip tik po to, kai jį kompromitavusią pavaldinių parengtą pažymą į spaudą nutekino tuometinis Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus.
Pats M. Laurinkus dabar jau pripažįsta klausęs prezidento R. Pakso apie galimybę laikyti Lietuvoje terorizmu įtariamus asmenis, tačiau neigia bet kokias šio klausimo sąsajas su apkalta.
Rusų žurnalistai pabrėžia, kad R. Paksas buvo nušalintas 2004 m. balandį, o 2004-2005 m., kaip manoma, Lietuvoje galėjo veikti slaptas kalėjimas, kuris nuo 2003 m. pabaigos neva egzistavo Lenkijoje.
Paties R. Pakso versijai sustiprinti cituojami ir „ekspertai“, tiksliau – buvęs JAV Baltųjų rūmų administracijos aukštas pareigūnas, dabar televizijos kanalo „ABC News“, Amerikoje eskaluojančio šią temą, konsultantas Richardas A. Clarce.
„Naujai iškepti NATO nariai buvo tiek dėkingi Jungtinėms Valstijoms už pagalbą stojant į šią organizaciją, kad tuo metu būtų sutikę su viskuo, ko beprašytų amerikiečiai“,– teigia pastarasis.
Šiuo metu Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) atlieka parlamentinį tyrimą, kurį, nemaža dalimi, paskatino pradėti prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimai, esą ji turinti žinių, kad toks kalėjimas šalyje tikrai buvo.
Dalis Seimo narių gana atvirai teigia, jog CŽV kalėjimo neteisėtą egzistavimą būsią įrodyti lengviau, nei ištirti velionio VSD karininko, paslaptingai žuvusio Baltarusijoje, mirtį. Būtent po pastarojo žūties buvo pradėtas parlamentinis tyrimas, kuris kainavo postą buvusiam VSD vadovui, M. Laurinkaus įpėdiniui Arvydui Pociui. Tyrimo metu atskleista daug skandalingų faktų apie departamento veiklą, sąsajas su interesų grupėmis ir Rusijos energetikais. Didžioji dalis šio tyrimo medžiagos tebėra įslaptinta, o VSD ligi šiol slepia 12 pažymų, kuriose, kaip manoma, demaskuojami korupciniai aukštų šalies politikų ir pareigūnų ryšiai, žiniasklaidos papirkinėjimas.
Tokiu būdu dalis tyrimo entuziastų tikisi susidoroti su vadinamąja „valstybininkų“ grupuote. Skeptiškai į tokį planą žiūrintieji pabrėžia, jog pirmasis NSGK tyrimas davė pakankamai medžiagos, todėl nėra jokių priežasčių kompromituoti valstybės bei pyktis su sąjungininkais.
Pirmadienį iš pareigų atsistatydino A. Pocių VSD direktoriaus pareigose po skandalo pakeitęs Povilas Malakauskas.
