Rusijos politiką ir istoriją puikiai išmanantys forumo dalyviai, opozicionieriai įsitikinę, kad Rusijoje daug žmonių nepalaiko karo ir Putino, bet į gatves jie dar neis. Gali būti, kad niekada neis, nes arba režimas taps dar nuožmesnis ir jie bijos arba Putiną pakeis „geresniu Putinu“ ir žmonės liks patenkinti. Scenarijų, pasak specialistų – daugybė.
Ukraina Rusiją pavertė valstybe
Ekonomikos mokslų daktaras Vladislavas Inozemcevas „Laisvosios Rusijos forume“ kalbėdamas apie sankcijas ir jų poveikį karui bei Rusijos ekonomikai sakė, kad režimo fiasko nebus toks greitas, kaip tikimasi. Visgi byrėjimas pamažu vyksta ir, anot jo, Rusija jau virto Moskolija.
Pasak ekonomisto, Rusija savo, kaip valstybės, formas pradėjo įgauti 17 amžiuje, kai prisijungė Ukrainos žemes. Būtent tada ji virto Rusija. Todėl Ukraina padėjusi Rusijai virsti valstybe, padeda jai atgal atvirsti į Moskoviją. Ir tai, pasak ekonomisto, itin matosi, nes valstybė ima darytis izoliuota, griežtai antivakarietiška ir žvelgianti į praeitį.
„Mes grįšime į tą laiką, kai dujų ir naftos dar nebuvo radę ir ekonominiai santykiai su Vakarais buvo menki. Tą menkėjimą matome dabar, grįšime prie sovietinės ekonomikos, kai visi žinojo, kad tokia valstybė yra, bet prekiauti su ja neprekiavo.
Taip, Rusija prekiaus su trečiojo pasaulio šalimis, bet ne daugiau. Prieš mūsų akis taip pat žlugo mitas apie karines Rusijos galimybes. Rusija neva buvo viena didžiausių karinių jėgų pasaulyje, bet tai buvo mitas, burbulas ties kuriuo labai dirbo Putinas. Dabartinė situacija tai ir atspindi“, – kalbėjo V. Inozemcevas.
Anot jo, sankcijos pasirodė esą stipresnės, o Vakarų parama Ukrainai didesnė, nei kas galvojo. Jis tikino, kad jau dabar Rusijoje galime matyti ekonominį kritimą, bet buvo įsitikinęs, kad režimo tai nesužlugdys, jis tiesiog pasidarys nuožmesnis.
Karui pinigų bus
Su juo iš dalies sutiko kitas ekonomistas Dmitrijus Nekrasovas, paantrinęs, kad ekonominių perspektyvų Rusijoje daug jis nemato, bet karo baigtimi dėl pinigų stygiaus taip pat netiki.
„Viskas bus, kaip anekdote su degtine. Jei degtinė pabrango, reiškia vaikas mažiau valgys, o ne tėtis mažiau gers. Taip ir čia. Žmonių pajamos mažėja jau kelis metus, bet biudžetas Rusijoje surenkamas neblogas. Biudžeto pajamos ir šiemet, skelbiama, bus didelės, todėl karui pinigų užteks. Nebus taip, kad Putinas pristigs pinigų raketoms, griečiau jis gali pristigti atsarginių dalių“, – įsitikinęs D. Nekrasovas.
Anot jo, nuo sankcijų ir blogėjančios ekonominės situacijos labiausiai nukentėjo tie rusai, kurie turėjo smulkius verslus ar dirbo privačiose kampanijose, mažiausiai – biudžetininkai ir pensininkai, nors jų pajamos ir nedidelės. Jie ir palaiko karą labiausiai.
„Šiuo metu Rusijoje ima stigti atsarginių dalių, išmanių technologijų, patyrusio personalo, tai yra sankcijų pasekmė. Ekonomika yra pažeidžiama technologiškai, per detales, schemas. Ginklų karui gali gaminti mažiau dėl to, ne dėl pinigų stygiaus. Kitaip tariant, visi mažiau valgys, bet pinigų karui užteks“, – reziumavo ekonomistas.
Jie sunaikinti arba mus sunaikins
Istorikas, knygos apie Rusijos saugumiečius autorius Jurijus Felštinskis sakė, kad jis temato du karo scenarijus: Ukraina laimi ir Rusija yra sunaikinama taip, kaip buvo sunaikinta Vokietija po Antrojo pasaulinio karo arba pasaulyje kyla trečiasis pasaulinis karas, panaudojami branduoliniai ginklai.
„Mes jau neturime pasirinkimo – tik atstovėti režimui karine prasme. Tai ta priežastis, dėl ko įsijungė Vakarai, mes matome sankcijas ne tik iš viršaus, bet ir apačios, net jau nežinoma, kokių dar sankcijų sugalvoti, toks jausmas, kad visi bando nukirpti siūlus, kurie juos riša su Rusija. Visgi Rusijoje bėda ne tik Putinas, valdžią šalyje pavogė slaptosios tarnybos, jei jos nedings, niekas nepasikeis. Vienintelė proga ištaisyti situaciją ir išsigelbėti nuo branduolinio karo, tai sunaikinti Rusiją kariniu būdų, kurį būtų galima palyginti su Vokietijos sunaikinimu. Nes aš skeptikas, kad visuomenė Rusijoje kažką galėtų pakeisti“, – svarstė istorikas
Anot jo, pagalba iš Rusijos vidaus tikrai neateis, nes ten nėra kritinės masės, kariuomenės, istoriškai, Rusija taip pat nelinkusi priešinti politiniams sprendimams.
„Jie jau daug metų statė tą sistemą, nors tik dabar pamatėme su kuo turime reikalą, ogi su fašistine valstybe. Nereikia galvoti, ar išėjo Putinas iš proto, ar ne, tai nieko nekeičia. <...> Tai valstybė, kurią valdo ne partijos ar diktatorius, o saugumiečiai, tai pavojinga situacija. Pasaulis tik dabar pamatė, kokia yra Rusija.
Taigi, kaip sakiau, du scenarijai: arba baigiam karą Ukrainoje, gerai būtų, jei NATO sutartų jungtis jau dabar. O antras, kad Putinas eis toliau. Mes net žinome, kur smogs. Kita auka bus Moldova ir Baltijos šalys. Baltarusija jau išėjo iš branduolinio susitarimo, jei Rusija ten pradės mesti savo branduolinius ginklus, jei tai prasidės, mes atsistosime prie branduolinio karo ribos“, – nelinksmai konstatavo istorikas.
Gerų rusų nėra?
Buvęs Rusijos Federacijos Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas kalbėdamas apie tai, kas nutiko Bučoje sakė, kad jam gaila ir gėda, bet ne tik dėl Bučos įvykių, o dėl to, kad leidome tai nutikti.
„Man gėda ir skauda dėl to, kas ten nutiko, bet dar labiau gėda, kad mes tai leidome, nesusitvarkėme su tuo, kad režimas iki to priėjo. Man atrodo tai – kolektyvinė atsakomybė. <...> Vis labiau Ukrainoje imama manyti, kad nėra gerų rusų. Nes jie plikomis rankomis stabdo tankus ir partizanauja, o štai rusai bijo“, – kalbėjo jis, pripažindamas, kad niekas iš išorės negali pakeisti Rusijos, tai – pačių rusų darbas ir pareiga.
„Galima tikėti tendencijomis, nors netikima Rusijos sociologija. Dabar prasideda palaikymo karui nykimas, valdžia gali finansuoti karą tiek, kiek tik nori, bet tai nereiškia, kad nebus nepasitenkinimo iš paprastų žmonių. Rusijoje išties yra žmonių, nemažai, kurie nepritaria karui, yra miestiečiai, kurie sunkiai verčiasi. Putinas tokius stumia iš šalies.
Bet yra ir kiti, kurie visiški antiliberalai, bet jei taip pat antiputinistai, antikaro žmonės. Jie padeginėja kariuomenės štabus, policijos mašinas. Opozicijos, kaip politinės jėgos nėra, bet opozicionierių – taip. Valdžia gali keistis iš dviejų pusių, elitas kažką keis tik tada, kai pamatys grėsmę sau, o grėsmė tai – Rusijos žmonės. Niekas kitas jiems nėra baisu“, – sakė jis, patikinęs, kad karo Rusijoje nepalaiko patys neturtingiausi, bet jie nepalaiko ir liberalų, todėl liberali opozicija neturi jokių ryšių su šiais žmonėmis.
Karą labai palaiko tie, kurie gyvena geriausiai, Rusijos turtingiausieji.
Putinas asmeniškai nekenčia Zelenskio
Verslininkas, buvęs „Jukos“ bendrasavininkas Igoris Nevlzinas sako, kad nėra svarbu – Putinas išprotėjo ar ne, nes aplinka ir pats žmogus yra svarbu. Anot jo, Putiną supa tie, kurie, kaip jis, kažko nekenčia ir mėgsta teikti neigiamą informaciją, o tokią Putinas vertina ir mėgsta.
„Jei mes skaitome sociologiją atidžiai, tai ten yra daug įdomių dalykų, matome tuos, kas palaiko, kas nepalaiko, tie, kuriems sunku pasakyti ir tie, kurie atsisako atsakyti. Tai dideli skaičiai, jie augs, mes matome tas tendencijas visuomenėje. Tai nereiškia, kad auga skaičius žmonių, kurie eis į gatves, čia dar turi sugroti ekonominis veiksnys“, – kalbėjo verslininkas.
Anot jo, Putinui visą laiką reikia ko nors nekęsti. Jis nekentė Chodorkovskio, dabar nekenčia Zelenskio.
„Jo aplinka yra tokia, kaip jis, bet tokie asmenys, kaip Prigožinas ar Kadyrovas, psichopatai, kaip ir jis, jam labai artimi. <...> Sprendimus, aišku, priima Putinas, bet jo agresyvūs šalininkai palaikys.<...> Manau viskas baigsis, kai neliks Putino, bet nebūtinai taip, kaip norime. Štai dabar Sergejų Kirijenką ištraukė, jei pralaimės karą, Putinas nueis, o Kirijenką ištrauks, jis bus gerasis Putinas. Jis šiuo metu labai matomas, galimai ruošiamas pakeitimas“, – svarstė verslininkas.