Šiauliuose vakar su neoficialiu vizitu viešėjo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė. Jis ragino vystyti abipusiai naudingus ryšius. Neslėpė, jog laukia Lietuvos Seimo naujų rinkimų ir tikisi permainų požiūryje į šalių santykius.
Prekybos, verslo ryšių skatinti
Svečią priėmė miesto meras Justinas Sartauskas. Susitikime dalyvavo Rusijos ambasados prekybos vadovas Borisas Šencis, Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas, rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška.
Ambasadorius pats davė toną pokalbiui, pabrėždamas abipusiai naudingų ryšių – ir žmogiškųjų asmeninių, ir prekybos, verslo bei politinių – svarbą.
Jo neoficialų vizitą į Šiaulius inicijavo „Santarvės“ fondo steigėjas Julius Kazėnas.
Lietuvą ambasadorius įvardijo, kaip svarbią prekybos partnerę. Rusijos ir Lietuvos prekybos apimtys dabar sudaro 14 milijardų eurų per metus.
Pagal jas Lietuva lenkianti ne vieną Europos šalį. Lietuva yra svarbi maisto produktų tiekėja, lietuviška produkcija keliauja į Maskvą, Sankt Peterburgą, Krasnojarską.
Svečias džiaugėsi pakvietimu apsilankyti miesto įmonėse. Juokavo, jog su žmona ir dukra atvyko paskanauti „Rūtos“ fabriko šokolado, kuriuo žadėta juos pavaišinti.
Rimtai teigė, jog tokios įmonės, kaip „Rūta“ ar „Baltik vairas“, jį pirmiausia domina dėl gamybos technologijų ir produkcijos, kuria suinteresuota būtų ir Rusijos rinka.
Apie galimybes investuoti
Šiauliai Rusijos investuotojus potencialiai gali dominti savo Pramoniniu parku, laisvąja ekonomikos zona.
Meras J. Sartauskas tikino, jog investuotojai Pramoniniame parke šiandien gali įsikurti per dvi savaites.
V. Čchikvadzė savo ruožtu priminė, jog Lietuvos kaimynystėje Kaliningrade kuriama didžiulė pramoninė laisvoji zona.
Joje planuojama statyti 21 gamyklą. Čia būtų surenkami penkių garsių užsienio automobilių gamybos kompanijų automobiliai.
Lietuvos verslininkai neturėtų praleisti progos, nes Kaliningrado zonoje įmonėms statyti reikės ir projektuotojų, ir statybininkų, ir statybinių medžiagų, įrangos, baldų.
„Prioritetą, manau, atiduotų kaimynams, nes iš jų pigiausia pirkti, – teigė svečias. – Pagalvokite ir nepraleiskite momento.“
Rusijai, anot jos atstovo, reikalinga ne tik lietuviška produkcija, bet ir technologijos, patirtis, kurias galima būtų jungti su rusišku kapitalu. Būtų suinteresuotų, būtų padedama kurti verslą Rusijoje.
Juoba kad tarp lietuvių ir rusų nėra kalbos barjero. „Mes kalbame viena kalba“, – teigė V. Čchikvadze.
Rusų investicijų nereikia?
Ambasadorius teigė, jog Rusijoje yra daug laisvo kapitalo. Rusijos investuotojai, anot ambasadoriaus, kalba ne apie šimtų tūkstančių litų investicijas, bet apie šimtų milijonų litų.
„Mes siūlėme investicijas į Kauno šilumos ūkį, į Ignalinos atominę elektrinę – išardyti senąją ir statyti naują, kaip statome Baltarusijoje, – sakė V. Čchikvadzė. – Bet dėl politinių sumetimų, tų investicijų buvo atsisakyta. Mes tai suprantame, bet verslas – ne.“
Ambasadoriaus teigimu, po „Snoro“ banko žlugimo, į Lietuvą bandė ateiti keturi Rusijos bankai, bet jie neįsileisti. Tai esą ir kliūtis Rusijos investuotojams, nes Rusijoje su Skandinavijos bankais mažai dirbama, o rusiško kapitalo investuotojams Lietuvoje geriausia būtų dirbti su rusiškais bankais.
Apie santykius
Rusijos ambasada svarsto galimybes steigti Kaune , Šiauliuose garbės konsulatus. Su Užsienio reikalų ministerija pirmiausia tariamasi dėl Kauno konsulato.
Ambasadoriaus teigimu, toks konsulatas – būtų ne vien simbolinis, bet praktiškai naudingas centras.
„Mūsų misija – skatinti vystyti santykius, – sakė ambasadorius. – Mums įdomūs ir asmeniniai kontaktai, ir prekybos, ekonomikos ryšiai. Gaila tik, kad politiniai santykiai nėra geriausiame lygmenyje.“
V. Čchikvadzė sakė, jog laukia naujų Seimo rinkimų ir tikisi pokyčių.
Anot jo, „žmonės, kurie nori ateiti į valdžią, su kuriais kalbėjomės“, suinteresuoti kitokiais abipusiais santykiais, nei dabar yra susiklostę.
Žvelgia į ateitį
Ambasadorius atsakė ir į dienraščio „Šiaulių krašto“ klausimus.
– Ką manote apie kelių šiauliečių iniciatyvą iškelti rusų karių kapines iš miesto centro?
– Mes apie tai žinome, mums tai nepriimtina. Juolab kad pastaruoju metu su Lietuvos užsienio reikalų ministerija svarstome projektą dėl rusų karių kapinių tvarkymo čia, ir tremtinių kapaviečių Rusijoje. Bendradarbiaujame ir padedame Lietuvos jaunimui rengti memorialinius žygius į lietuvių tremties vietas Rusijoje.
Nereikia provokuoti žmonių tokiems veiksmams, kurie vertinami nevienareikšmiai. Reikia eiti abipusio supratimo keliu, ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Jeigu ginčytinus momentus iškelsime, tai tik trypsime vietoje ir nepasieksime norimo rezultato.
Be to, kapinės provoslavams – tai šventa ir neliečiama. Kaip ir katalikams. Juk ir jūs, ir mes – krikščionys, krikščioniškosios vertybės – tos pačios.
– Lietuvoje minima Juodojo kaspino diena, kokia yra šiandien Rusijos pozicija dėl Ribentropo-Molotovo pakto, pakeitusio Lietuvos likimą?
– Rusijos pozicija vienareikšmė, nepajudinama. Ką reikėjo, tą mes pripažinome ir su tuo sutikome. Reikia nesikapstyti praeityje, o žiūrėti į ateitį.
– Penkerius metus dirbate Lietuvoje, kas čia patinka, o kas ne?
– Lietuvoje viskas patinka, o nepatinka, tai, kaip mes kuriame politinius santykius.
– Kaip manote, kodėl jie tokie?
– Nieko naujo, ko jūs patys nežinote, negaliu pasakyti. Jeigu politinė vadovybė kalba apie suinteresuotumą vystyti šiuos santykius, bet nesiima jokių konkrečių žingsnių, tai nieko gero ir neišeina.
– Kada mūsų prezidentai apsikeis vizitais?
– Reikia klausti pačių prezidentų.
Rūta JANKUVIENĖ